10 rugpjūčio, 2021

Valstybės subsidijas verslui keičia novatoriška ir tvari pagalba

Pandemija skaudžiai kirto ne tik mažiems verslams – rimtų sunkumų patiria ir daugelis anksčiau sėkmingai veiklą plėtojusių didelių bei vidutinių įmonių. Nors valstybė pasirengusi ištiesti pagalbos ranką net ir tiems verslams, kurių apyvarta dėl COVID-19 smuko mažiau nei 30 proc., ne visi tai žino, todėl šia galimybe nepasinaudoja. Pagalbos verslui fondo (Fondas) galimybes padėti stambiam ir vidutiniam verslui sugrįžti į priešpandeminį lygį ir gauti finansavimą būtinosioms investicijoms aptaria Fondą valdančios Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas. 

Dėl sutrikusio prekių ir žaliavų tiekimo, gerokai ūgtelėjusių žaliavų, transportavimo ir kitų paslaugų kainų, sumažėjusių veiklos apimčių, daugelis didelių ir vidutinių įmonių išgyvena lėšų apyvartai ir turimoms investicijoms stygių, dėl to kyla grėsmė netesėti sutartinių įsipareigojimų tiekėjams, partneriams, darbuotojams, neįvykdyti mokestinių prievolių valstybei, stabdyti vykdomus ir atidėti planuotus projektus. Tradicinės finansavimo institucijos, kaip bankai, dėl tokio veiklos neapibrėžtumo keičia skolinimosi sąlygas arba išvis atsisako suteikti bet kokį finansavimą.

Pasak VIVA generalinio direktoriaus D. Vilčinsko, šiuo sudėtingu laikotarpiu gali padėti valstybės kapitalas. Investuotas į verslą, jis išsaugo esamas ir kuria naujas darbo vietas, užtikrina papildomas pajamas į biudžetą ir padeda siekti ilgalaikių tikslų – diegti bei plėtoti inovacijas, skaitmenizuoti verslo procesą, kurti žiedinę bei žaliąją ekonomiką ir užtikrinti tvarumą.

VIVA misija

VIVA įkurta Lietuvos Banko iniciatyva padėti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiam vidutiniam ir stambiam šalies verslui. Įmones valstybės lėšos pasiekia per VIVA valdomą Pagalbos verslui fondą, kuris teikia įmonėms paskolas nuo 300 tūkst. eurų ir gali išpirkti jų obligacijas nuo 1 mln. eurų. Išskirtiniais atvejais galimos investicijos per mišrius finansinius instrumentus.

Atslūgus pandemijai ir pasibaigus sutarties periodui, įmonės iš valstybės gautas paskolas ir investicijas su palūkanomis grąžins į biudžetą ir toliau veiklą tęs įprastomis ekonomikos sąlygomis. Pasitelkusi šį novatorišką finansinės pagalbos modelį, valstybė siekia padėti įmonėms išsaugoti darbo vietas, spręsti likvidumo iššūkius, stiprinti sektorių konkurencingumą ir kapitalo rinką bei prisidėti prie ekonomikos tvarumo skatinimo.

Jei didelėms ir vidutinėms įmonėms nebūtų suteikiama pagalba, jos būtų priverstos nutraukti veiklą, o tai dažnu atveju sukeltų virtinę kitų įmonių bankrotų ir reikšmingų socialinių padarinių. Užtikrindamas verslo veiklos tęstinumą, Fondas leidžia išvengti tokių atvejų.

Iššūkiai, su kuriais susiduria įmonės

„Išaugę kaštai, sutrikusios logistikos grandinės, pabrangęs transportavimas, sutrikęs žaliavų tiekimas, augančios žaliavų kainos. Iššūkių yra labai daug ir įvairaus pobūdžio. Su kiekviena įmone kalbame, žiūrime individualiai, kokios problemos, kaip jas galima spręsti, ir ieškome atitinkamo sprendimo.

Nemažai ir tokių įmonių, kurios sako: „Mes turime investuoti, jei norime nesustoti ir toliau sėkmingai tęsti veiklą, tačiau neturime iš ko, o finansavimo prieinamumas nėra dar labai geras.“ Ypač sprendimų ieško įmonės, kurios nori plėsti eksportą, gamybą, statyti naujas gamyklas. Dalis įmonių tas investicijas buvo suplanavusios dar prieš pandemiją, bet jai atėjus, planus padėjo į stalčius. Dabar laikas atnaujinti, tęsti tą suplanuotą veiklą“, – pasakoja D. Vilčinskas.

Pasak VIVA generalinio direktoriaus, į agentūrą jau kreipėsi iki 50-ies įmonių, jų finansiniai poreikiai – apie 300 mln. eurų. „Tai didelės įmonės, todėl atitinkamai nemažos ir sumos. Yra įmonių iš labiausiai nukentėjusių sektorių – kelionių agentūrų, viešbučių, restoranų. Kreipėsi ir kitų – gamybos, eksporto, paslaugų teikimo, galiausiai prekybos įmonių, kurių parduotuvės buvo uždarytos, negalėjo dirbti.

Fondas buvo įsteigtas teikti finansavimą ir investicijas įmonėms, kurios neturi daugiau alternatyvų rinkoje pasiskolinti. Tačiau iš to, kas dabar į mus kreipiasi, matome, kad yra įmonių, kurioms reikia lėšų išgyventi, bet yra ir tokių įmonių, kurioms reikia lėšų plėstis, augti, veiklai, gamybai plėtoti. Galima sakyti, mes padedame įmonėms ir išgyventi, ir atsigauti, ir planuoti ateitį. Taigi didelė įmonių įvairovė“, – sako D. Vilčinskas.

Pandemija nuolat keičia situaciją rinkoje, tačiau preliminariai skaičiuojama, kad šiais metais Fondas galėtų investuoti iki 200 mln. Eurų.

Įmonės, kurios gali pretenduoti į Fondo finansavimą

„Fondas buvo įsteigtas padėti didelėms ir vidutinėms įmonėms įveikti iššūkius, susijusius su pandemija. Tad pirmas atrankos kriterijus – įmonės dydis: didelė arba vidutinė įmonė“, – pabrėžia VIVA generalinis direktorius.

Antras kriterijus – nukentėjimas nuo pandemijos. „Kitų valstybės pagalbos priemonių atveju kriterijus buvo 30 proc. apyvartos kritimas. Mūsų atveju šis kriterijus nėra griežtas ir nėra taip taikomas, nes per veiklos laikotarpį pamatėme, kad nukentėjimo pobūdis yra labai įvairus“, – teigia D. Vilčinskas.

Trečias ne mažiau svarbus kriterijus – kokia yra tikimybė, kad įmonei pavyks grąžinti investicijas. Fondas vertina, kokią vertę į verslą investuotas valstybės kapitalas sukurs ilguoju laikotarpiu. „Iš mūsų finansavimą gali gauti tas, kuris gali tą finansavimą grąžinti. Fondas ganėtinai lankstus išanalizuoti, ar įmonė gali gauti ir grąžinti tiek, kad lėšos, kurias valstybė investuoja į fondą, grįžtų su teigiama grąža. Siekiame būti įmonėms svarbiu partneriu ir padėti, antra vertus, tikimės ir valstybei uždirbti iš jos investuotų lėšų“, – sako VIVA vadovas.

Kokiais būdais investuoja Fondas

„Šiuo metu yra du būdai. Mes skoliname pinigų arba investuojame naudodami skirtingus finansinius instrumentus. Pagrindinis ir dominuojantis būdas yra skolinti išperkant įmonių obligacijas. Kodėl obligacijos? Lietuvos kapitalo rinka dar stipriai neišplėtota. Mes norime būti tie vėliavnešiai, kurie sako: „Žiūrėkit, obligacijos yra labai geras būdas pritraukti finansavimą.“ Jos turi nemažai pranašumų, lyginant su tradiciniu bankiniu finansavimu“, – aiškina D. Vilčinskas.

Obligacijų emisijos patrauklios dėl to, kad leidžia paskirstyti skolinimosi rizikas, turėti daugiau laisvės renkantis skolinimosi sąlygas ir terminus. Jos ypač palankus finansinis instrumentas sunkiu laikotarpiu, nes reikia mokėti tik už skolos aptarnavimą, nėra dalinių grąžinimų – visa suma grąžinama termino pabaigoje, todėl įmonė gali laisviau planuoti pinigų srautus.

„Visose šalyse, kurių finansinis sektorius išplėtotas, obligacijos yra labai įprasta finansavimo alternatyva. Bankinis finansavimas dažniausiai būna konservatyvesnis, su daugiau reikalavimų ir apribojimų, bet pigesnis. Įvairaus pobūdžio obligacijų pagrindiniai privalumai – sumos grąžinimas termino pabaigoje, lankstūs palūkanų mokėjimo būdai, mažiau reikalavimų ir apribojimų finansiniams rodikliams, nereikia užstato ir pan. Obligacijos yra patogios, nes jos įmonei suteikia tam tikros laisvės valdyti finansus. Šalyse, kur finansinis sektorius išplėtotas, įmonės atrado šiuos privalumus ir derina įvairius finansavimo šaltinius.

Mūsų tikslas – išplėtoti ir Lietuvos kapitalo rinką, kad įmonės turėtų daugiau pasirinkimų. Bankai yra labai gerai, Lietuvoje bankų rinka labai koncentruota, tačiau bankams būdinga elgtis cikliškai: kai ekonomikos laikotarpis palankus – finansavimas prieinamas, kai situacija sudėtingesnė, yra krizės nuojauta – bankai elgiasi konservatyviau. Obligacijos – puikus būdas sušvelninti tą cikliškumą ir padidinti finansavimo prieinamumo galimybes rinkoje“, – pabrėžia D. Vilčinskas.

Obligacijos Lietuvoje – labiau valstybės iniciatyva

Deja, apie obligacijas sklando įvairiausių mitų, bene populiariausias iš jų – obligacijas išleidžianti įmonė turi įkeisti savo akcijas. Iš tiesų obligacija yra skolos, o ne nuosavybės vertybinis popierius, kurį išleidžia lėšų pritraukti siekiantis subjektas (valstybė ar įmonė), o investuotojas jas išperka – investuoja. Taip lėšos patenka į valstybės biudžetą ar įmonę, o investuotojas iš anksto žinomomis sąlygomis gauna palūkanas. Visa investuota suma jam sumokama termino pabaigoje.

Lietuvos obligacijų rinka šiuo metu siekia 22,3 mlrd. eurų, iš jų net 21 mlrd. eurų yra valstybės išleistos obligacijos. Iš likusių 1,3 mlrd. eurų net 1,2 mlrd. eurų tenka dviem rinkos dalyvėms – didelėms įmonėms.

„Akivaizdu, didžiųjų įmonių obligacijos tikrai paklausios. Matėme sėkmingų obligacijų platinimo pavyzdžių, kai paklausa buvo didesnė, nei buvo planuota, – pastebi D. Vilčinskas. – Mažesnių įmonių atveju, kur sumos mažesnės, kur įmonė mažiau žinoma tiek visuomenei, tiek investuotojams, yra sunkiau. Tokios įmonės nėra tikros, kad joms pavyks išplatinti obligacijas. Mes jas drąsiname, supažindiname su šiuo instrumentu.“

VIVA vadovo teigimu, vienas iš agentūros tikslų – pasibaigus investavimo laikotarpiui, pabandyti dalį obligacijų pasiūlyti antrinės rinkos investuotojams. „Kai būsime pasirengę, bandysime tokiu būdu susigrąžinti į Fondą lėšas ir paskatinti investuotojus investuoti į lietuviškų įmonių obligacijas. Mūsų darbas visapusiškas – ir edukuoti, ir siūlyti investuotojams alternatyvų. Ypač kai Lietuvoje toks milžiniškas kiekis indėlių.“

Visi finansai turi būti tvarūs

„Tvarūs turi būti ir valstybės, ir įmonių finansai, – pabrėžia D. Vilčinskas. – Fondas investuoja ir skolina lėšas žiūrėdamas į ateitį, tad tvarumas yra bendras siekis. Lietuva iškėlusi sau tikslus mažinti poveikį aplinkai. Kai kurie tikslai turi būti įgyvendinti iki 2030 metų. Tam reikės nemažai investicijų.“

Valstybė nusiteikusi investuoti, tačiau vien jos lėšų nepakaks – reikia pritraukti ir investuotojų. „Pagalbos verslui fondas – pirmas bandymas sukurti finansinę priemonę, kur kartu su valstybe savo lėšas įdėtų finansiniai investuotojai ir tokiu būdu padidintų investicijų apimtis. Tai tvarūs finansai – būdas investuoti ir skolinti lėšas užsibrėžus tikslą daryti tam tikrą poveikį ir kreipti investicijas į tas sritis, į tas vietas, kur norima, kad tas poveikis būtų, – aiškina tvarių finansų esmę VIVA vadovas. – Jeigu pramonės įmonės norės transformuotis, gaminti savo produkciją į aplinką išleisdamos mažiau CO2, į tai reikės investuoti. Reikės valstybės pagalbos.“

Daugelį metų labai populiarus tokios pagalbos būdas buvo subsidijos. D. Vilčinsko manymu, subsidijos nėra optimalus sprendimas, jas reikėtų derinti su investicijų ar skolinimo pasiūlymais ir tokiu būdu motyvuoti įmones investuoti bei ilgainiui sumažinti taršą.

„VIVA valdo Pagalbos verslui fondą. Tai yra priemonė pagelbėti įmonėms, nukentėjusioms nuo kovido. Jau pati idėja – suteikti įmonėms pagalbą, kad jos išsaugotų darbo vietas, į biudžetą mokamas pajamas, – yra tvari. Be siekio gelbėti įmones, mes dar puoselėjame tikslą pabandyti išsaugoti inovatyvias įmones, kurios vykdo įdomią veiklą, turi potencialą išaugti į ekonominius sektorius, – VIVA tvarių finansų esmę aiškina D. Vilčinskas. – Prioritetą teikiame įmonėms, kurios nori „žalintis“, reformuotis, orientuotis į skaitmenizavimą. Žiūrime į ateitį, kokias dar naujas priemones būtų galima konstruoti. Su įvairiomis institucijomis, su verslo asociacija diskutuojame apie jų planus, ateitį. Svarstome, kokių dar naujų finansinių priemonių galėtų VIVA pasiūlyti, kad padėtų įmonėms investuoti, eiti į užsienio rinką. Plėtoti perdirbamąją pramonę, žiedinę ir žaliąją ekonomiką. Šiuo metu nemažai energijos skiriame analizavimui, koks būtų investicijų poreikis rinkoje ir kokios investicinės priemonės tai galėtų būti. Tvarūs finansai – toks būdas, kai aplinkai, kurioje visi gyvename, darai poveikį, kad ji taptų bent šiek tiek geresnė.“

Grįžti į naujienas