Birželio 30 dieną Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), baigė aktyvų investavimo periodą. Fondas suteikė finansavimą 42 klientams, su jais pasirašydamas 53 sutartis, kurių bendra vertė siekia 225 mln. Eur.
Pagalbos verslui fondas iki šiol teikė finansavimą vidutinėms ir stambioms Lietuvos įmonėms, susidūrusioms su pandemijos iššūkiais ir negalinčioms rasti reikiamo finansavimo rinkoje. Fondas skolina įmonėms pinigus, išpirkdamas jų obligacijas arba suteikdamas paskolas, pasibaigus finansavimo sutarties laikui įmonės su palūkanomis lėšas grąžina Fondui, o šis atliepdamas akcininko (LR Finansų ministerijos) lūkesčius uždirba teigiamą grąžą Lietuvos valstybei.
„Pirmą kartą Lietuvos valstybėje buvo sukurtas toks investavimo modelis, kuris savo prigimtimi, valdymo principais ir investavimo strategija atitinka tai, ką šiandien vadiname tvariu finansų valdymu“, – sakė LR Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak ministrės, įmonėms suteikiama prieiga prie kapitalo, o VIVA veikdama tik ten, kur finansų rinka yra nepakankama, gali užpildyti rinkos neefektyvumus ir išpildyti pandemijos paveiktų įmonių poreikius finansavimui.
„Fondo investicijos ne tik padėjo išsaugoti mokestinę bazę valstybei, darbo vietas, bet ir skatina įmonių investicijų tęstinumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad agentūrai buvo keliama ir kapitalo rinkos aktyvinimo bei skatinimo užduotis. Faktas, kad 90 procentų viso finansavimo įmones pasiekė obligacijų forma yra puikus pasiekimas. Tai sudaro iki 10 procentų Lietuvos įmonių skolos vertybinių popierių rinkos“, – pažymėjo G. Skaistė.
Pasak LR Finansų ministrės, pasitikėjimą Lietuvos banko ir LR Finansų ministerijos sukurtu investavimo modeliu pademonstravo Europos centrinis bankas, pripažindamas VIVA investuotojo obligacijų programą kaip tinkamą banko operacijoms, taip pat ir Europos investicijų bankas, su kuriuo ministerija ir VIVA susitarė dėl garantijų finansuojant stambų bei vidutinį Lietuvos verslą.
Didžiausia dalis investicijų – apgyvendinimo ir gamybos sektoriams
VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas teigia, kad Fondo investavimo periodu keitėsi įmonių patiriami iššūkiai ir poreikiai finansavimui. Pasak jo, faktas, kad Pagalbos verslui fondas, investavęs tik į pandemijos poveikį patyrusias įmones, tapo didžiausiu skolos fondu, dar kartą liudija apie iki šiol neišnaudotas finansų ir kapitalo rinkų augimo galimybes ir potencialą Lietuvoje. Skaičiuojama, kad Pagalbos verslui fondas 2% papildė verslo finansavimo rinką Lietuvoje.
„Per pusantrų metų matėme, kaip keičiasi stambaus ir vidutinio verslo poreikiai finansavimui. Pandemijos pradžioje įmonėms stigo apyvartinių lėšų, kilo iššūkių vykdant mokestinius įsipareigojimus, atsiskaitant su darbuotojais, tiekėjais ir partneriais. Kai verslas prisitaikė prie pasikeitusios realybės įmonės dažniau sprendė investicijų tęstinumo klausimus. Tai atsispindi ir mūsų finansavimo paskirties statistikoje – apie pusė investuojamų lėšų bus skirta likvidumui stiprinti, kita pusė tęsti suplanuotoms įmonių investicijoms“, – įmonių poreikius komentavo D. Vilčinskas.
VIVA vadovo teigimu, aktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos įmonėmis parodė, kad ambicingos ir intensyvų augimą planuojančios bendrovės iš valstybės valdomų įmonių tikisi ne tik finansavimo, bet ir ekspertinės pagalbos diversifikuojant įmonės finansavimosi šaltinius, bendradarbiaujant su kitais kreditoriais, lanksčiai ieškant finansavimo sprendimų verslui.
„Ypatingas mūsų dėmesys investuojant teko dviem sektoriams: apgyvendinimo ir gamybos. Taip atsitiko labai natūraliai – apgyvendinimo sektorių pandemija paveikė stipriausiai, o gamybos sektorius yra imliausias investicijoms. Taigi, mūsų finansavimas į šiuos sektorius atitinkamai sudaro apie 30 ir beveik 40 procentų. Į turizmo, prekybos, paslaugų, transporto sektorius investavome apie 6-7 procentus nuo bendro investicijų portfelio“, – sakė VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.
Valstybės investicijų valdymo agentūros valdymo ir investicijų tvirtinimo modelis numato, kad sprendimus dėl finansavimo patvirtinimo priima iš nepriklausomų narių sudaryta VIVA valdyba, kurios nariai taip pat eina ir Investavimo komiteto narių pareigas.
Uždavinys skatinti kapitalo rinką
Pasak D. Vilčinsko, vienas iš VIVA tikslų yra skatinti kapitalo rinką Lietuvoje, todėl 90 procentų Fondo finansavimo įmones pasieka obligacijų forma. „Daugiau nei du trečdaliai mūsų klientų obligacijas leido ir leis pirmą kartą. Matėme, kad įmonėms vis dar trūksta žinių ir pasitikėjimo skolintis šiuo būdu, tačiau supratusios, kad tai nėra sudėtingiau nei gauti paskolą, tikiu, kad dalis mūsų klientų ateityje skolinsis ir atviroje kapitalo rinkoje“, – komentavo VIVA vadovas.
Pasako D. Vilčinsko, pastarieji keli skolinimosi kapitalo rinkoje pavyzdžiai rodo, kad augant rinkos neapibrėžtumui, Lietuvos įmonėms bus ypatingai aktualu turėti prieigą prie kapitalo ir skolintis nepriklausomai nuo investuotojų rizikos apetito bei požiūrio į Lietuvos verslo perspektyvas. „Sukurtas investicijų pritraukimo ir valdymo modelis, kai valstybės lėšos investuojamos kartu su rinkoje pritrauktomis lėšomis, pasidalinant su valstybe investicine grąža, atliepiant verslo poreikius ir stiprinat finansų sektorių, galės būti naudojamas ir ateityje“, – modelio perspektyvą įvardijo D. Vilčinskas.