Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) Stebėtojų tarybos pirmininkas, nepriklausomas narys Valdas Vitkauskas ir Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas akcentuoja, kad pandemijos situacijoje svarbu ne tik padėti su sunkumais susiduriančiam verslui, bet tą daryti pasitelkus tinkamas finansines priemones, garantuojančias grąžą ir motyvuojančias patį verslą.
Pernai metų viduryje įkurta agentūra valdo Pagalbos verslui fondą (PVF), užtikrinantį finansinę pagalbą didelėms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19 protrūkio. Tikimasi, kad agentūra ne tik palengvins verslui prieinamumą prie finansinių šaltinių, bet ir inicijuos naujus finansinius instrumentus, mažinančius ekonomikos cikliškumą.
Svarbu tinkamos finansinės priemonės
Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas akcentuoja, kad Lietuva šiuo metu yra paradoksalioje situacijoje – šaliai patiriant vieną mažiausių Europos Sąjungoje ekonominį susitraukimą, verslo pagalbai skiriame vos ne daugiausia lėšų.
„Tą darome negrąžintina subsidijų forma ir mokestiniais atidėjimais. Dėl atidėtų mokesčių realaus sumokėjimo kyla rimtų abejonių – mažai tikėtina atgauti lėšas iš bankrutuosiančių įmonių (nes jos labiausiai yra paveiktos), o jei jos ir nebankrutuos, jau sklando gandas apie tikėtiną mokestinių paskolų nurašymą (nes reiks paremti). Tiek gyventojų, tiek įmonių sąskaitos bankuose pučiasi, eksportas auga kaip ant mielių, nedarbas artėja prie 16 proc., o darbuotojų neįmanoma rasti net ir kylant atlyginimams. Tikra Alisos stebuklų šalis“, – pastebi pašnekovas.
Lietuvos banko atstovas pabrėžia, kad vis dėlto kai kurie ekonomikos sektoriai šiuo metu išgyvena itin dramatišką ekonominių sąlygų pasikeitimą, pavyzdžiui, turizmas, apgyvendinimas ir kai kurie paslaugų sektoriai – į juos ir turėtų būti taikliai orientuota negrąžintina valstybės parama.
„O lengvatinių paskolų ar kapitalo priemonės turėtų būti konstruojamos tokiu būdu, kad neišstumtų iš rinkos privačiojo kapitalo. Negalima nepastebėti, kad, valstybei užpylus rinką pinigais, bankų kreditas verslui susitraukė 14 proc. Tai, kad tuo pačiu metu tie patys bankai Estijoje augina šio segmento portfelį, tik įrodo, jog tai nėra kreditavimo sąlygų pasikeitimas, o tiesiog skatinamosios ekonominės politikos pasekmė“, – sako M. Jurgilas.
Lietuvos banko atstovo teigimu, šalies pagalbos verslui fondo struktūra ir veiklos principai užtikrina, kad valstybės indėlis į ekonomikos skatinimą būtų minimaliai reikalingas, o didžioji finansavimo dalis numatoma privačiais pinigais, kurių šiuo metu yra perteklius – tą galima pastebėti iš didėjančių įvairaus turto klasių kainų.
„Jeigu stambiam kapitalui pradėsime negrąžintinai dalyti mokesčių mokėtojų pinigus, kaip bando argumentuoti profesionalūs lobistai, labai greitai susidursime su fiskalinio tvarumo problema ir ilgam galėsime pamiršti apie švietimo ir socialinių problemų sprendimą“, – įsitikinęs M. Jurgilas.
Anot Stebėtojų tarybos pirmininko V. Vitkausko, kai verslui pagalba suteikiama neefektyviai, tą visuomenė visuomet anksčiau ar vėliau pajunta.
„Visos tos lėšos, kurias valstybės skiria verslui, yra iš esmės paimtos iš kitų sričių. Vietoj to, kad finansuotume švietimą ar sveikatos apsaugą, lėšas nukreipiame verslui. Jeigu tą darome efektyviai ir grąža iš tokio lėšų panaudojimo yra didesnė, negu pradinė investicija, tai viskas yra puiku. Tačiau jei lėšas investuosime neefektyviai, ne tik ateities kartoms užkrausime naštą, bet ir patys jau per artimiausius 5–10 metų pajusime neigiamą poveikį. Todėl yra itin svarbu įvertinti, kiek verslai yra pajėgūs grąžinti lėšas, jiems patiems įsivertinti savo galimybes, prisiimti įsipareigojimus ir mokėti atitinkamas palūkanas. Tokiu atveju ir valstybė sulaukia laukiamos grąžos, ir įmonėms nesukuriama netinkama motyvacija. Tokiomis sąlygomis palengvėja ir valstybės atsitraukimas iš šios veiklos, nes ji negalės nuolatos skirti milijardinių investicijų ar atidėlioti mokesčių“, – teigia Stebėtojų tarybos pirmininkas.
Didelės lėšos – didelė kontrolė
Pasak V. Vitkausko, koronaviruso sukelta nestabili situacija rinkoje, verslo veiklų ribojimas ir sumažėjusi galimybė užmegzti naujų verslo kontaktų padidino grėsmę, kad dalies įmonių veikla gali būti sutrikdyta ar net apskritai nutrūkti.
„Padidėjusi rizika ir intensyvesnis finansinių resursų poreikis kelia rinkai tokių iššūkių, su kuriais jai vienai gali būti sunku susidoroti. Praėjusios krizės pavyzdys rodo, kad įmonių prieinamumas prie finansinių resursų žymiai pablogėja būtent tuo metu, kai tų resursų reikia žymiai daugiau. Tam, kad šis scenarijus nepasikartotų ir buvo įkurtas Pagalbos verslui fondas, o VIVA – kad tinkamai, profesionaliai jį valdytų, išvengtų rizikos dėl, pavyzdžiui, kompetencijų trūkumo, politinio ar kokio kito įsikišimo, nes fondo valdomos lėšos potencialiai yra labai ženklios, siekiančios grąžos, todėl ir kylanti rizika yra didelė. VIVA ir administruoja tą potencialiai didelę, skubią ir kvalifikacijos reikalaujančią pagalbą“, – pastebi V. Vitkauskas.
Kita agentūros įkūrimo priežastis, pašnekovo teigimu, yra ilgalaikė, tai – skatinimas pačios rinkos, kad ji geriau, intensyviau finansuotų verslą.
„Lietuvos įmonės, palyginus su kai kuriomis jų konkurentėmis kitose šalyse, veikia sunkesnėmis sąlygomis, joms sudėtingiau pasiekti finansinius resursus arba jie kainuoja brangiau. Todėl siekiama ne tiesiog suteikti paramą, o investuoti lėšas tokiu būdu, kuris aktyvuotų rinką ir kad net krizei pasibaigus vietinė rinka galėtų aktyviau finansuoti Lietuvos verslus ir padaryti finansavimą prieinamesnį“, – sako V. Vitkauskas.
Nors, anot Stebėtojų tarybos pirmininko, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai ne visuomenės ir ne vyriausybės tiesioginis rūpestis, jei verslas nėra pajėgus pasiskolinti lėšų veiklos tęstinumo užtikrinimui, tačiau tai yra susiję su bendru ekonominiu aktyvumu.
„Nes jeigu lietuviška įmonė, lyginant su konkurentais užsienyje, turi veikti su mažesniu ar brangesniu finansiniu resursu, tai ji, norėdama būti lygiaverte, turi kompensuoti tą trūkumą kitoje srityje. Tokia įmonė tuomet arba turi patirti mažesnius mokesčių kaštus, o tai reiškia, kad viešosios paslaugos gaus mažiau lėšų, arba moka mažesnius atlyginimus darbuotojams, net jei šie ir turi sukaupę tiek pat kompetencijos, kaip ir jų kolegos iš panašių užsienio įmonių. Pagerindami verslo prieinamumą prie finansavimo šaltinių mes padidiname galimybę žmonėms gauti kokybiškesnes viešąsias paslaugas, o esantiems darbo rinkoje – susilaukti geresnio atlyginimo“, – teigia pašnekovas.
Kitas svarbus aspektas, V. Vitkausko manymu, yra pasinaudojant VIVA agentūros veikla kurti naujus finansinius instrumentus, tinkamus finansuoti Europos centrinio banko programoms – jų šiuo metu Lietuvoje trūksta: „Tai leistų didesniems ir ko gero pigiausiems įmanomiems paskoliniams resursams tiesiogiai pasiekti Lietuvos rinką, pagerinti jos konkurencinį pajėgumą ir bendrą šalies ekonomiką.“
Stebėtojų tarybos pirmininko teigimu, VIVA valdomos finansinės priemonės galėtų taip pat veikti kaip tam tikras ir labai reikalingas valstybinis instrumentas, mažinantis ekonomikos cikliškumą – ekonomika vystosi ciklais ir kuo jie gilesni – tai yra kuo didesnį nepamatuoto ekonomikos augimo laikotarpį seka perdėm didelis pesimizmas ir kritimas – tuo daugiau turime ir neefektyvaus resursų panaudojimo ir šiaip streso rinkoje.