Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) valdančios Pagalbos verslui fondą Finansų valdymo departamento direktorė Marta Jablonskė pastebi, kad pandemija įmonėms sukėlė daug finansinių iššūkių, vertė iš naujo pergalvoti verslo valdymo strategiją ir kūrybiškai spręsti kylančias problemas. Ką verslui naudinga žinoti, kad būtų lengviau suvaldyti įmonės finansus krizės metu?
Pasak VIVA atstovės, 2020 m. buvo neeiliniai metai bendrovių finansų valdymo srityje – jie parodė, kad 2020 m. biudžetai ir prognozės nenumatė nei verslo procesų stabdymo / perorientavimo kaštų dėl COVID-19 pandemijos, nei pardavimų pajamų smukimo. Pandemija atsiliepė visiems, o tam tikriems verslo sektoriams – itin skaudžiai.
Finansų vadovai susidūrė su kritiniais iššūkiais, kaip padėti verslo vadovams priimti teisingus sprendimus siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą šiuo sunkiu laikotarpiu. Didžiausi iššūkiai susiję su išlaidų krypčių perskirstymu bei kaštų mažinimu, atsiskaitymų valdymu ir papildomo finansavimo poreikio numatymu, verslo segmentų analize dėl tolimesnių perspektyvų ir susijusių kaštų finansavimo, papildomų išlaidų dėl pandemijos (atsiskaitymo, tiekimo vėlavimai, gamybos sustabdymai, teikėjų kainų padidinimas ir asortimento sumažinimas, procesų atskyrimas dėl nuotolinio darbo, apimčių mažinimas dėl saugaus atstumo, dezinfekcija, ištisų pamainų karantinavimas, skiepų ir testavimo kaštai) įtaka.
„Verslo procesų perorganizavimas darbams nuotoliniu būdu, kur tai buvo įmanoma, sukėlė papildomų nenumatytų išlaidų ir atsiliepė šių procesų kokybei, pardavimų apimtims. Vieni, labiau skaitmenizuoti sektoriai, tikėtina, didelių pokyčių procesuose nepatyrė ir netgi sugebėjo išsiplėsti besikeičiant paklausai, kiti, labiau tradicinių krypčių verslai, tokie kaip gamyba, kontaktinių paslaugų teikimas, viešojo maitinimo paslaugos, su turizmu susiję verslai, turėjo priimti itin skaudžius iššūkius dėl pandemijos ir susidurti net ir su realia verslo nutraukimo grėsme, veiklos stabdymo kaštais, darbuotojų atleidimais“, – tvirtina M. Jablonskė.
Finansų valdymo departamento direktorės teigimu, pandemijos įtaka atsiliepė ir ruošiant 2020 m. metinę finansinę atskaitomybę, kuomet finansų vadovai susidūrė ir su profesiniu iššūkiu dėl finansinio turto vertės sumažėjimo (ypač vadovaujantis TFAS nuvertėjimo kriterijais), ir jo interpretacijos įtaka įmonės finansinei būklei.
„Kalbant apie finansų funkcijos darbo organizavimą pandemijos metu, nuotolinio darbo procesai ją paveikė mažiausiai, lyginant su kitomis verslo funkcijomis. Tai ypač pastebima įmonėse, kur jau buvo sukurti atitinkami darbo procesai ir atitinkama IT infrastruktūra, užtikrinanti savalaikę prieigą prie sistemų, reikiamų dokumentų. Žinoma, atsirado 2021 m. ir vėlesnių laikotarpių prognozių iššūkių esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos“, – teigia M. Jablonskė.
Situaciją apsunkina nežinomybė
Finansų valdymo ekspertės teigimu, praėjus beveik metams nuo pandemijos pradžios, netrūksta verslų, kuriems pavyko sėkmingai persiorientuoti, atrasti naujus prioritetus, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, bei išplėsti verslo kryptis, susijusias su išaugusiu transporto paslaugų poreikiu, nuotoliniu resursų valdymų, nuotoline prekyba, su pandemijos valdymu, susijusių prekių ir paslaugų teikimu.
„2020 m. buvo svarbus kūrybiškų ir savalaikių sprendimų, greitos reakcijos ir teisingų įžvalgų išbandymas verslo atsparumui. Labiau pasisekė naujoms, skaitmenizuotų procesų, dinamiškoms verslo struktūroms, kurios kritiškai nepriklausė nuo užsienio rinkų tiekimų, ar labiau pandemijos paveiktų sektorių. Tačiau tenka pripažinti, kad ateities neužtikrintumas, kiek dar gali tęstis pandemija ir karantino apribojimai tiems verslams, kuriems jie tiesiogiai lemia verslo procesus, ir kurie dar palaikė minimalias apimtis bei adaptavosi prie naujos realybės, laikui bėgant gali vis labiau apsunkinti išlikimą. Be abejo, didesnis pandemijos smūgis dėl veiklos tęstinumo teko smulkiam ir vidutiniam verslui, nors dėl jų dydžio, dinamiškesnės struktūros bei greitesnio sprendimų priėmimo galimybės jie galėjo geriau adaptuotis, palyginus su stambiomis, didesnių fiksuotų kaštų verslo struktūromis. Taip pat pabrėžtinas itin svarbus valstybės pagalbos priemonių savalaikis nukreipimas, dėl ko, pavyzdžiui, finansų rinkos sėkmingai išvengė ilgesnės krizės“, – sako M. Jablonskė.
Jos teigimu, likvidumo valdymas įmonių finansų vadovams, esant neužtikrintos ateities sąlygomis, iš suvaldomos rizikos tapo kritiniu dėmesio objektu, lemiančiu verslo tęstinumą bei personalo atlyginimų mokėjimą, sugebėjimą laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus teikėjams, verslo partneriams, bankams. Tam pagelbėjo tiesiogiai likvidumą veikiančios pagalbos priemonės, tokios kaip mokesčių atidėjimai, subsidijos ir kita valstybės pagalba, bankų paskolų ir palūkanų atidėjimo moratoriumai.
„Vienoms įmonėms šių priemonių poveikis gali būti pakankamas, kitoms – per menkas. Pandemijos sukeltas poveikis įmonės finansams ir verslo tęstinumui tikrai nesibaigs sėkmingai ją suvaldžius, bet tikėtina, tęsis gerokai ilgiau ir prognozės bei biudžetai, kaip viena iš svarbių finansų funkcijų, dar negreitai pasieks buvusį tikslumo lygį ir duos verslo vadovams atitinkamą ateities planavimo komfortą“, – pastebi VIVA atstovė.
Naudinga pažinti pavojų keliančius signalus
Ko labiausiai trūksta verslui, kad finansiniai srautai būtų tinkamai suvaldyti? Pasak M. Jablonskės, šiais laikais verslui yra labai svarbu vadovautis itin tikslia ir savalaike informacija apie įmonės finansinę būklę, nes klaidos kaina yra daug aukštesnė nei įprastomis sąlygomis. Šiuo atveju kritiniu veiksniu tampa finansų funkcijos darbuotojų kompetencija ir sugebėjimas greitai bei kokybiškai surinkti ir pateikti vadovams aktualią, svarbią informaciją apie įmonės finansų būklę, kritiškai ją įvertinti, numatyti kelis ateities scenarijus, pasiūlyti sprendimus vadovams dėl įmonės likvidumo valdymo ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu, vykdant būtinus įmonės įsipareigojimus tiekėjams, darbuotojams ir kreditoriams. Taip pat padėtų proaktyvus domėjimasis galimomis valstybės pagalbos priemonėmis verslo tęstinumui užtikrinti, ieškant tinkamų sprendimų likvidumo spragai suvaldyti, kas ilguoju laikotarpiu padėtų išvengti verslo nemokumo ir kaip pasekmę verslo nutraukimo vieną dieną.
„Pavojų keliantys signalai yra, kai verslo vadovai nežino, ar ilgam užteks turimų finansinių išteklių, ar verslo modelis yra tvarus pandemijos sukeltų pokyčių sąlygomis, taikomas požiūris, kuris kartais gali pasiteisinti įprastinėmis sąlygomis yra „spręsti problemas pagal jų atsiradimo laipsnį“, neturima tolimesnės ateities vizijos (o tai yra ypatingai sunku šios pandemijos krizės laikais). Tokiu atveju reikėtų pagalvoti, ar taip gali būti dėl finansų funkcijos darbuotojų kompetencijos ar motyvacijos stokos, ar informacijos sklaidos įmonėje organizavimo. Taip pat būtina apsvarstyti, kaip šią problemą būtų galima išspręsti siekiant verslui sėkmingai išgyventi šią krizę, kaip pritraukti papildomų kompetencijų, išsiaiškinti galimas valstybės pagalbos priemones rinkoje, alternatyvias verslo kryptis“, – tvirtina finansų valdymo ekspertė.
Dėmesys finansinei būklei, alternatyviems scenarijams
Kokius svarbiausius patarimus galima duoti verslui, kaip geriau valdyti įmonės finansus krizės metu? „Nėra vieno universalaus krizės valdymo būdo. Perfrazuojant vieno žymaus rašytojo mintį, visi sėkmingi verslai panašūs, o visi nesėkmingi kiekvienas savaip, tačiau manyčiau, kad dėmesys sekantiems bendrovių finansų valdymo aspektams turėtų padėti geriau valdyti finansus krizės metu“, – teigia M. Jablonskė.
Svarbu kuo tiksliau įsivertinti įmonės finansinę būklę ir savalaikiai ją sekti. Jei nebuvo įdiegta efektyvi įmonės finansinės informacijos atskaitomybės sistema ir procesai, dabar tam yra pats laikas ir kritinė būtinybė. Tik žinant faktinę bendrovės finansų būklės situaciją bei jos tikėtiną pokytį ateityje, galima priimti teisingus verslo valdymo sprendimus. Svarbu įsivertinti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, jų nevykdymo pasekmes, galimybes deryboms, taip pat būtina skirti daugiau dėmesio realiam konsoliduotam pinigų srautų vaizdui bei atitinkamiems planams, įdiegti procesus įmonėje kuo greitesniam periodiniam šios svarbios valdymo informacijos atnaujinimui.
Būtina paruošti alternatyvių prognozių scenarijus trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Besiremiant faktine situacija, ruošiant trumpalaikes ir ilgalaikes finansines prognozes, būtina numatyti keletą alternatyvių scenarijų. Pavyzdžiui, nusimatyti galimą pardavimų pajamų ir įplaukų kritimą 30%, 50% ir 70% ir atitinkamai sumažėjusių įplaukų įtaką įmonės sugebėjimui vykdyti įsipareigojimus tiekėjams, darbuotojams, kreditoriams ir poveikį plėtros planams.
Derėtų nustatyti kritinio likvidumo momentą ir problemos sprendimo priemones. Analizuojant įvairius įmonės pinigų srautų prognozių scenarijus (optimistinį, realistinį, pesimistinį), svarbu numatyti saugų pinigų likučio lygį, kuris užtikrintų verslo įsipareigojimų vykdymą ir veiklos tęstinumą. Matant pinigų srautų neatitikimą, prognozuojamus neigiamus pinigų srautus, svarbu pasidomėti iš anksto papildomo likvidumo palaikymo priemonėmis rinkoje – pvz., overdraftais. Jei tokių trumpalaikio likvidumo palaikymo priemonių nepakanka, būtina išsiaiškinti ilgalaikio skolinimosi galimybes, prieinamą valstybės pagalbą.
Būtina skirti pakankamai dėmesio santykių su įmonės partneriais, tiekėjais, pirkėjais valdymui. Svarbu įsivertinti, kad siekiant savo verslo tęstinumo tikslų optimizuojant kaštus, derantis dėl mokėjimo terminų su pirkėjais ir tiekėjais, būtina atsižvelgti į visą verslo sektoriaus dalyvių sąveikos grandinę, kad būtų išvengiama sektoriaus „domino efekto“.
Įvertinti verslo modelio / atskirų verslo segmentų lankstumą kaštų mažinimo atžvilgiu. Krizės metu verslui, ypač stambiam, yra gera galimybė optimizuotis, paliekant prioritetines tvaresnes pandemijos atžvilgiu verslo kryptis. Taip pat tai yra tinkamas metas apsispręsti, ar plėtra į užsienio rinkas sukelia daugiau kaštų, ar naudos bei, pavyzdžiui, apgalvoti, ar tam tikrų investicinių projektų sustabdymas padėtų ir einamajam likvidumui.
„Taip pat norėčiau paminėti, kad svarbu užtikrinti organizacijoje efektyvią komunikaciją bei informacijos sklaidą, reikalingą sprendimų priėmimui – tai yra labiau bendresnis valdymo dalykas, bet jis turi įtakos efektyvioms įmonės finansų būklės prognozėms. Nuotoliniai procesai, tiesioginė pandemijos įtaka verslo operacijoms gali sulėtinti informacijos sklaidą įmonėje, paveikti darbuotojų motyvaciją. Verslo vadovams svarbu kuo efektyviau suvaldyti šiuos pokyčius“, – įsitikinusi VIVA atstovė.
Jos teigimu, visgi galima įžvelgti ir teigiamą krizės poveikį – streso sąlygos padeda efektyviau sutelkti išteklius, todėl verslo atsparumo išbandymas krizės metu sąlygoja verslo ir ekonomikos evoliuciją: išgyvena mokantis labiausiai prisitaikyti, pasinaudojęs galimybe atrasti konkurencinį pranašumą, sugebėjęs užsitikrinti pakankamą finansinį rezervą ateities augimui.