Koronaviruso pandemija sudavė stiprų smūgį ne tik mažiausiems šalies verslams, bet ir didiesiems. Tiesa, dalis jų jau spėjo sulaukti pagalbos, užtikrinusios tvarų veiklos ir investicijų tęstinumą. Įmonių, pasinaudojusių Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) valdomo Pagalbos verslui fondo (Fondo) finansavimu, atstovai pasakoja, kaip ši finansinė injekcija padėjo išgyventi neapibrėžtą periodą, leido nestabdyti investicijų ir į ateitį žvelgti su didelėmis ambicijomis augti.
Fondą valdančios Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas pasakoja, kad pandemijos metu įmonių patiriami iššūkiai keičiasi ir verslas nuolatos demonstruoja išskirtinius gebėjimus prisitaikyti tiek prie dinamiškų verslo organizavimo iššūkių, tiek prie pandeminės situacijos. Pasak D. Vilčinsko, įmonėms, apsisprendusioms pandemijos laikotarpiu nekeisti savo verslo strategijos, Pagalbos verslui fondas tampa reikšmingu finansiniu partneriu ir padeda subalansuoti finansinius srautus, suteikia užtikrintumo planuojant ateities augimo ambicijas.
„Pandeminė situacija lėmė tai, kad dažniausiai įmonėms stinga apyvartinių lėšų, tada kyla grėsmė netesėti sutartinių įsipareigojimų tiekėjams, partneriams, darbuotojams, neįvykdyti mokestinių prievolių valstybei, stabdyti vykdomus ir atidėti planuotus projektus, priimti sprendimus dėl investicijų į inovacijas. Tradicinės finansavimo institucijos dėl tokio veiklos neapibrėžtumo keičia skolinimo sąlygas arba išvis atsisako suteikti bet kokį finansavimą, tad įmonės ieško alternatyvų. Viena iš galimybių – valstybės pagalba, padedanti ne tik išsaugoti darbo vietas, bet ir užtikrinanti investicijų tęstinumą bei ilgalaikę plėtrą. Būtent šiam tikslui buvo įkurtas Pagalbos verslui fondas“, – teigia D. Vilčinskas.
Fondas buvo įsteigtas siekiant padėti didelėms ir vidutinėms įmonėms įveikti pandemijos iššūkius, tokius kaip: apyvartinių lėšų trūkumas, žaliavų kainų išaugimas, sutrikusios tiekimo grandinės, kritę pardavimai, verslo apribojimai dėl keliavimo, nepakankamas bankinis finansavimas arba itin greitai pasikeitęs verslo veiklos modelis.
Šiemet investuos daugiau nei 100 mln. eurų
„Šiuo metu jaučiame suaktyvėjusį rinkos poreikį ir skaičiuojame, kad iki metų pabaigos galėsime investuoti daugiau nei 100 mln. eurų. Ypatingai svarbu pažymėti, kad šiuo metu Fondo valdomas portfelis iš tiesų yra tvarus ir žadantis pozityvius investavimo rezultatus. Pasitikėjimą Pagalbos verslui fondo portfelio kokybe parodė ir didžiulis investuotojų susidomėjimas sėkmingai išperkant inauguracinę mūsų investuotojo obligacijų emisiją, ir tarptautiniai Pagalbos verslui fondo partneriai“, – portfelio kokybę komentavo VIVA vadovas.
Pasak VIVA vadovo, Fondas seka klientų finansinius rezultatus ir mato investicijas pritraukusių įmonių atsigavimo ženklus. „Tarp mūsų klientų yra ir tokių, kurių verslo rezultatai buvo geresni nei planavo ir pasiskolintas lėšas pilna apimtimi arba dalinai grąžino į Fondą anksčiau laiko“, – pasakojo D. Vilčinskas.
„Novaturas“ investicijas grąžina anksčiau laiko
„Novaturo“ įmonių grupės vadovės Audronės Keinytės teigimu, turizmo sektorius skaudžiai pajuto pandemijos sukeltos situacijos pasekmes. 2020 metais grupės pajamos krito daugiau nei 80 proc., situacija dėl stabilesnio veiklos atnaujinimo taip pat buvo sunkiai prognozuojama. Anot jos, toks pandeminis kontekstas paskatino ieškoti ir vertinti visas įmanomas finansines pagalbos priemones, tame tarpe ir VIVA.
„Su VIVA valdomu Fondu vasario mėnesį susitarėme dėl 10 mln. eurų investicijos, kuri įmonių grupę pasiekė mišriais būdais. Fondas išpirko bendrovės konvertuojamų obligacijų už 5 mln. eurų, ir paprastųjų obligacijų, kurių vertė taip pat siekia 5 mln. eurų. Džiaugiamės, kad buvome viena pirmųjų bendrovių, susitarę dėl tokios formos investicijos – tikiu, kad tapome teigiamu pavyzdžiu, kuris išjudino rinką“, – teigia pašnekovė.
Jos teigimu, finansinė injekcija suteikė įmonei stabilumo sudėtingu laikotarpiu ir leido sutelkti dėmesį į greitą ir sklandų veiklos atnaujinimą: „Pirmąją investicijų dalį, gautą už paprastąsias obligacijas, naudojame prioritetinėms savo veiklos sritims: santykių su partneriais vystymui, bendrovės pozicijų atostogų kryptyse gerinimui, elektroninės komercijos sistemos tobulinimui. Galima sakyti, kad Fondo suteikta pagalba leido mums ne tik išsilaikyti ant kojų sudėtingu periodu, bet ir tvirtais žingsniais judėti pirmyn.“
Nors Fondas yra sudaręs sutartį 6 metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus, „Novaturo“ grupė įsipareigojo obligacijas išpirkti, bendrovė jau pasinaudojo sutartyje numatyta galimybe anksčiau sutarto termino išsipirkti dalį obligacijų.
„Turizmo rinka sparčiai atsigauna, sunkiausi laikai jau praeityje. Šį faktą atspindi ir įmonės generuojami rezultatai, ir teigiamo rinkos perspektyvos ir tai, jog su Fondu sutartus įsipareigojimus vykdome anksčiau sutartyse apibrėžtų terminų – šių metų lapkritį išsipirkome visą 5 mln. eurų vertės išleistą konvertuojamų obligacijų emisiją“, – teigia „Novaturo“ įmonių grupės vadovė.
„CityBee“ toliau sieks ambicingų tvarumo tikslų
Pasak UAB „CityBee Solutions“ direktoriaus Kristijono Kaikario, pandemijos pradžioje buvo galima stebėti ženkliai sumažėjusį gyventojų mobilumą, o tai neigiamai atsiliepė bendrovės plėtros planams.
„Paskelbus karantiną, buvo apribotas gyventojų judėjimas, didžioji dauguma žmonių darbą biuruose buvo priversti pakeisti į darbą namuose, tad tokia beprecedentė situacija ir būtinos pandemijos valdymo priemonės smarkiai paveikė mūsų sektorių, turėjome mažinti automobilių skaičių. Tačiau artėjant vasarai, kai poreikis naudotis mūsų paslaugomis kilo, buvo panaikinti judėjimo ribojimai, privalėjome kuo skubiau papildyti automobilių parką. Neliko kitos išeities, kaip ieškoti pagalbos iš išorės, kurią suteikė Pagalbos verslo fondas“, – sako K. Kaikaris.
Anot jo, su Fondu buvo pasirašyta 8,6 mln. eurų vertės dviejų metų sutartis. Remiantis ja, investicijos „CityBee“ pasiekė Fondui įsigyjant paprastąsias įmonės obligacijas (6,6 mln. Eur) ir suteikiant įmonei paskolą (2 mln. Eur).
UAB „CityBee solutions“ direktoriaus K. Kaikario teigimu, Fondo suteikta pagalba leido ne tik pasiruošti vasarai, bet ir leido įmonei neatsisakyti ambicingų planų įgyvendinti tvaraus judumo strategiją ir elektrifikuoti automobilių parką.
„Ilgalaikėje savo strategijoje itin didelį dėmesį skiriame aplinkos tausojimui ir taršos mažinimui. Jau šiandien pirmieji krovininiai ir lengvieji elektromobiliai yra pasiekiami mūsų vartotojams, ateityje planuojame ne tik didinti jų skaičių, bet ir kurti bendrą infrastruktūrą šalyje. Jei nebūtume gavę Fondo pagalbos, šį projektą būtų tekę atidėti ateičiai, tokiu būdu pristabdant tvaraus susisiekimo misijos įgyvendinimą“, – sako K. Kaikaris.
Finansinė injekcija padėjo ir viešbučių sektoriui
„AAA Holdingo“ direktorius Laurynas Antropikas pasakoja, kad pastarieji metai su puse įmonės valdomiems viešbučiams taip pat buvo sunkūs ir pilni iššūkių.
„Kadangi mūsų valdomi „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ ir „Radisson Blu Royal Astorija“ viešbučiai yra vadinamosios aukštesnės klasės viešbučiai, jiems pandeminis laikotarpis smogė gerokai stipriau nei ekonominės ar vidutinės klasės viešbučiams, nes pagrindiniai klientų segmentų srautai – verslo keliautojai, delegacijos ir kt. buvo paveikti labiausiai. Pajamos šiuose viešbučiuose krito 70-80 proc., o tai reiškė didelius nuostolius, investicinių planų atidėjimą iki 5 metų.
Kito mūsų valdomo viešbučio – „Park Inn by Radisson Vilnius Airport Hotel & Business centre“ statybos buvo pabaigtos pačioje pandemijos pradžioje, tačiau jo atidarymą teko nukelti iki 2020 m. spalio“, – sako L. Antropikas.
Antroje šių metų pavasario pusėje „AAA Holdingas“ su Fondu pasirašė dvi investavimo sutartis, kurių vertė siekia 27,3 mln. eurų. Anot „AAA Holdingo“ direktoriaus, gavus pagalbą iš VIVA, įmonė galėjo tęsti ikipandeminius investicinius planus.
„Dabar turime žymiau daugiau galimybių lengviau suvaldyti finansus ir žinome, jog dabar galime išgyventi šį pilną iššūkių laikotarpį bei užtikrinti darbo vietas visuose viešbučiuose. „Park Inn by Radisson Vilnius Airport Hotel“ ir „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ viešbučiuose iš VIVA gautos lėšos yra naudojamos apyvartinių lėšų trūkumui padengti. Fondo finansavimas leido mums subalansuoti finansinius srautus ir tikslingai juos suplanuoti iki pat 2024-2025 metų, kai viešbučių rinka turėtų pilnai atsigauti“, – teigia pašnekovas.