18 vasario, 2021

Kokios pagalbos iš Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) valdomo Pagalbos verslui fondo gali tikėtis nuo COVID-19 nukentėjęs Lietuvos verslas?

Su sunkumais pandemijos metu susiduriančiam stambiam ir vidutiniam šalies verslui finansiškai padeda ir  Pagalbos verslui fondas. Fondą valdančios Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas pastebi, kad netrukus turėtų būti pakeisti finansinės priemonės reikalavimai, kad siūlomos pagalbos sąlygos labiau atitiktų pagalbos besikreipiančių įmonių poreikius, todėl finansavimo apimtys turėtų pastebimai suaktyvėti.

D. Vilčinsko teigimu, bendraujant su įmonėmis ir įvertinus realius jų poreikius bei nukentėjimo mąstą, tapo aišku, kad dabartinės pagalbos teikimo sąlygos yra labai suvaržytos, todėl galimybės  suteikti įmonėms pagalbą paskolų ir investicijų forma – ribotos. Sušvelninus sąlygas, kad jos atitiktų Europos Komisijos (EK) Komunikato dėl laikinos Valstybės pagalbos teikimo įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19, nuostatas, finansinės pagalbos gali tikėtis ne tik sistemiškai svarbios bendrovės, kurios teikia kritinę paslaugą, yra dideli darbdaviai, ar kurių pasitraukimas iš veiklos galėtų sukelti virtinę kitų įmonių bankrotų, bet ir kitoms įmonėms, kurios yra svarbios šalies ekonomikai.

Skatina drąsiai kreiptis

VIVA generalinis direktorius ragina savo galimybėmis gauti finansavimą dvejojančių įmonių vadovus drąsiai kreiptis į agentūrą ir pagalbos galimybes išsiaiškinti kartu.

„Įmonė, turinti poreikį sulaukti finansinės pagalbos ir neturinti kitokių galimybių ją gauti, gali su mumis susisiekti ir konsultuotis. Mes esame atviri, kalbamės su visais, stengiamės atsakyti į klausimus, konsultuoti, patarti, ieškoti galimybių, pasiūlyti mūsų investicijas viena ar kita forma. Todėl kviečiu visus dvejojančius drąsiai kreiptis ir kartu ieškoti sprendimų, o vertinimą – tinkama įmonė ar ne – jau atliksime mes“,  – sako D. Vilčinskas.

Pagalbos verslui fondas teikia finansinę pagalbą didelėms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms investuodamas į įmonių skolos vertybinius popierius, nuosavybės vertybinius popierius ir teikdamas paskolas įmonių apyvartinėms lėšoms. 

Norėdama gauti finansavimą, įmonė turi atitikti keletą reikalavimų, t. y.: būti nuo pandemijos nukentėjusiu, Lietuvoje registruotu mokesčių mokėtoju, vidutinio dydžio (50 ir daugiau darbuotojų) ar didele įmone, kuri 2019 m. pabaigoje dar nebuvo laikoma patiriančia ekonominių sunkumų. Didesnis prioritetas planuojant investicijas teikiamas inovacijas kuriančioms ir žalinimo projektus vykdančioms įmonėms.

Pakeitimai suaktyvins investavimą

VIVA yra inicijavusi Europos Komisijos (EK) finansavimo priemonių aprašo pakeitimus, kurie leistų daugiau įmonių ir paprastesnėmis sąlygomis gauti finansavimą. Pagalbos Fondas negali teikti įmonėms, kurios 2019 m. pabaigoje jau buvo patiriančios finansinių sunkumų. Tačiau, pasak D. Vilčinsko, bendraujant su pareiškėjais paaiškėjo, kad yra nemažai įmonių, kurių veikla yra finansiškai tvari, tačiau dėl apskaitos niuansų jų finansiniai rodikliai klasifikuoja jas kaip patiriančias finansinių sunkumų. Todėl norima, kad įmonėms, dar nepatyrusioms finansinių sunkumų 2019 m. pabaigoje, būtų leista pasitaisyti. Norima pakoreguoti ir finansavimo tvarką – kad Fondas sistemiškai svarbioms įmonėms galėtų pagelbėti investicijomis į akcinį kapitalą ar per hibridinius instrumentus, o visos kitos įmonės iš Fondo gautų pagalbą per skolos instrumentus.

„Labai laukiame, kol EK priims mūsų prašomus pakeitimus, tada galėsime daug greičiau pradėti investuoti ir būsime matomi su realiais sandoriais, o ne vien tik su planais“, – pastebi VIVA atstovas.

Pernai Fondas sudarė pirmąjį sandorį su bioenergetikos įmone „Enerstena“ – jai buvo skirtas 7 milijonų eurų finansavimas mišriais instrumentais. Šiuo metu Fondas jau yra patvirtinęs finansavimą 11 įmonių – joms numatyta skirti 53 mln. eurų. Su dar keliasdešimt įmonių vyksta pokalbiai apie pagalbos suteikimo formą ir reikalingas pagalbos apimtis. Artimu metu Fondas planuoja svarstyti pagalbos projektus, kurių vertė – daugiau nei 100 mln. eurų. Finansinės pagalbos laukia apgyvendinimo paslaugų, turizmo, transporto, gamybos, prekybos ir kituose sektoriuose veikiančios bendrovės.