16 balandžio, 2021

Kaip investicijų grąžą skaičiuoja verslas ir valstybė?

Pandeminėje situacijoje verslas susiduria su įvairiais iššūkiais: sutrikdyta veikla, nežinomybe dėl ateities, sunkesniu prieinamumu prie finansavimo šaltinių. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad šiuo metu verslui itin svarbi prieiga prie kapitalo, leidžianti ne tik išgyventi šiandieną, bet ir ruoštis popandeminiam laikotarpiui. Pasak Pagalbos verslui fondą (PVF) valdančios Valstybės investicijų valdymo agentūros VIVA generalinio direktoriaus Dainiaus Vilčinsko, valstybės kapitalas, sudėtingu laikotarpiu investuojamas į verslą, išsaugo darbo vietas, užtikrina papildomas pajamas į biudžetą, o taip pat siekia ilgalaikių tikslų – padeda verslui kurti ir plėtoti inovacijas bei spręsti tvarumo uždavinius.

Trūksta prieigos prie kapitalo

LPK prezidentas V. Janulevičius atkreipia dėmesį į Europos Komisijos išvadas, pagal kurias Lietuva yra paskutinėje vietoje pagal verslo prieigą prie kapitalo, atsižvelgiant į paduotų ir atmestų paraiškų, kuriomis įmonės siekia gauti finansavimą, santykį. Pandemijos laikotarpiu užsitikrinti investicijas tradicinėje finansų rinkoje tapo dar sudėtingiau.

„Dabartinė pandeminė situacija kelia daug neaiškumo: medžiagos pabrangusios, atlyginimai kyla, o visa tai mažina eksporto galimybes ir konkurencingumą. Todėl prieiga prie kapitalo yra svarbi tiek dabar, tiek popandeminėje situacijoje, kad verslas būtų atstatytas ir pradėtų judėti į priekį. Tai ypač aktualu tokiu sunkiu metu, kai reikia investuoti į technologinį atsinaujinimą, modernizaciją, naujas technologijas ir naujas statybas. Šis klausimas yra itin opus regionuose“, – tvirtina V. Janulevičius.

Nors bendra šalies ekonomikos būklė nėra prasta, daugelis įmonių, iki pandemijos buvusių Lietuvos verslo flagmanais, nukentėjo nuo COVID-19 sukeltų padarinių ir susiduria su rimtais sunkumais. Net didelės ir vidutinės, iki pandemijos puikiai veikusios bendrovės dėl šiuo metu egzistuojančio jų veiklos neapibrėžtumo dažnai susiduria su rezervuotu požiūriu iš tradicinių finansavimo institucijų šaltinių, kai kalbama apie paskolų suteikimą ar investicijas.

„Kai įmonės praranda ženklią dalį pajamų ir nėra aišku, kada jos vėl galės veikti normaliomis sąlygomis, klasikinės kredito įstaigos atsisako finansuoti tokį verslą, nes tai sukelia joms pačioms neproporcingai didelę riziką. Šiandien siūlomas įrankis užpildyti tokias finansavimo spragas yra Pagalbos verslui fondas. Tarp PVF klientų yra ir bus įmonių, kurioms Fondo finansavimas bus gyvybiškai svarbus, kitos įmonės be finansavimo tęstų veiklą gerokai mažesniu mastu, mažėtų darbuotojų skaičius, negalėtų būti užbaigti reikšmingi, iki pandemijos pradėti projektai ir pan. Fondo finansavimas padeda joms ne tik išlikti, išlaikyti veiklos apimtis, bet ir tinkamai pasiruošti ekonomikos atsigavimui“, – sako VIVA generalinis direktorius D. Vilčinskas.

Investicijos turi kurti grąžą

Pramonininkų konfederacijos prezidentas pastebi, kad investicijų grąža skirtinguose verslo segmentuose yra labai įvairi – moderniosios technologijos investicijas bando susigrąžinti per 5 metus, tradicinė pramonė – per 5-7 metus.

„Netiesioginė grąža yra siekis, kad kapitalas dirbtų ir uždirbtų. Daugeliu atveju savi pinigai ir investicijos pirmiausia skiriami strateginiams projektams“, – pastebi jis.

D. Vilčinskas teigia, kad PVF spręsdamas dėl investicijų į verslą, kuriam reikia pagalbos, vertina jas iš ilgalaikės perspektyvos, kokią vertę ilguoju laikotarpiu, kurią sukurs valstybės kapitalas, investuotas į verslą.

„Dažnu atveju įmonių, kurioms suteikiame pagalbą, pasitraukimas iš veiklos galėtų sukelti virtinę kitų įmonių bankrotų, turėtų reikšmingų socialinių pasekmių. Užtikrindamas verslo veiklos tęstinumą, PVF leidžia išvengti tokių atvejų ir padeda išsaugoti darbo vietas, užtikrinti papildomas pajamas į biudžetą, tad investicijų pastebima nauda – tiek verslui, tiek valstybei“, – teigia VIVA vadovas.

Fondo investicijos palengvina šaliai reikšmingų sektorių išgyvenamumą. Nors pandemijos lemiama situacija rinkoje nuolat kinta, preliminariais skaičiavimais šiais metais, Fondas galėtų investuoti apie 200 mln. eurų, o ši suma išsaugotų bent 5 tūkst. darbo vietų ir bent 30 mln. eurų mokestinę bazę per metus.

Pasak D. Vilčinsko, nors fondas investuoja nuodugniai išanalizavęs besikreipiančios įmonės situaciją, rizika visuomet egzistuoja. Vis dėlto investuojant žvelgiama į bendrą kontekstą ir bendrą prognozuojamą rezultatą.

„Gali būti, kad nedidelei daliai verslo išgyventi pandeminę situaciją ir sėkmingai tęsti veiklą po jos nepavyks, todėl jau nuo pradžių investuodami į rizikingesnius verslus didesnę riziką ir atitinkamai brangiau įkainojame. Koncentruojamės į bendrą portfelio grąžą – skirtinga pareiškėjų finansinė situacija, veiklos pobūdis, rizikingumas bei naudojamos skirtingos investicinės priemonės leis užsitikrinti bendrą teigiamą investavimo rezultatą“, – tvirtina jis.

Ne tik išgyventi, bet tobulėti ir „žalėti“

V. Janulevičius pastebi, kad nors pasaulinė pandemija tapo iššūkiu verslui, tačiau vienas iš teigiamų jos padarinių – paspartinti skaitmeninimo procesai įmonėse. Karantinas ir jo ribojimai privertė bendroves, ypač tas, kurios iki tol neturėjo el. prekybos kanalų, persiorientuoti, investuoti į technologijas bei inovatyvius sprendimus. Pramonė suprato, kad fiziniai pardavimo taškai gali būti geri prekių atsiėmimo punktai, bet nėra tokie naudingi prekybos kanalai.

„Tolimesnis Lietuvos ekonominės raidos kelias priklausys nuo to, kaip bendromis jėgomis sugebėsime transformuoti savo pramonės struktūrą į aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų pramonę. Taip pat egzistuoja būtinybė perorganizuoti tradicinės pramonės technologinius procesus ir skatinti inovacines veiklas, nes inovatyvus verslas turi potencialą augti ir sukurti daugiau darbo vietų arba jas transformuoti į aukštos pridėtinės vertės darbo vietas“, – tvirtina LPK prezidentas.

Jo manymu, šių procesų sėkmei būtinas verslo ir valdžios dialogas, taip pat svarbu panaudoti Žaliojo kurso ir skaitmeninimo galimybes Lietuvos ateičiai. Todėl būtina įsisąmoninti, kad šiame etape priimami sprendimai bus esminiai tolimesnei ekonomikos vystymosi krypčiai. Kompleksinis ir visa apimantis valdžios matymas leistų į skaitmeninimą ir Žaliąjį kursą žiūrėti kaip į esminę nacionalinę ekonomikos transformaciją, kurios neatsiejama dalis yra verslas.

„Norint pasiekti kokybinį šuolį ir pakelti Lietuvos ekonomiką į kitą lygį, valstybė galėtų prisidėti prie sėkmingų įmonių plėtros. Dabar jau turime fondą, skirtą padėti didelėms įmonėms, susiduriančioms su sunkumais dėl COVID-19. Pasibaigus pandemijai mes turime galvoti, kaip  padėti ir sėkmingai veikiančioms įmonėms transformuotis į naujas ES apibrėžtas prioritetines kryptis – žalinimasis, žiedinė ekonomika, skaitmeninimas. Galbūt reikėtų kryptingo ilgalaikio finansavimo mechanizmo šiems tikslams įgyvendinti?“ – svarsto V. Janulevičius.

Pasak D. Vilčinsko akivaizdu, kad pastaruoju metu verslas vis labiau orientuojasi į Europos žaliąjį kursą, pramonės žalinimą, žiedinės ekonomikos vystymą, verslo skaitmeninimą ar inovatyvaus transporto vystymą. Siekdamos įgyvendinti tvarumo uždavinius įmonės ne tik tampa draugiškesnės aplinkai, bet ir konkurencingesnės, kuria naujas darbo vietas, augina darbuotojų kvalifikaciją, prisideda prie ekonomikos vystymosi ir papildomų pajamų į biudžetą. Todėl, verslui kritiškai svarbu ne tik išgyventi pandeminį laikotarpį, bet susiplanuoti finansinius rezervus, finansinių srautų valdymą taip, kad iš krizės išeitų dar stipresni.

„Matome, kaip mūsų esami arba potencialūs investicijų gavėjai tikslingai panaudoja investicijas darbuotojų ir unikalių technologijų išsaugojimui, verslo modelio pokyčiams popandeminiam laikotarpiui. Mūsų agentūros planuose – naujų į tvarumo tikslus orientuotų finansinių priemonių kūrimas ir įgyvendinimas“, – sako D. Vilčinskas.

Svarbus verslo aplinkos stabilumas ir ilgalaikės vertės siekis

LPK prezidentas pastebi, kad prieš metus ar dvejus iššūkiu buvo įvardijama tai, kad verslo planavimo laikotarpis susitraukė iki 2–3 metų, dabar neįmanoma planuoti, kas bus po pusmečio. Visą šią situaciją apsunkina ir tai, kad tai jau ne tik Lietuvos, o globali problema – tai reiškia, kad net negalima savo ateities trajektorijos piešti remiantis kitų valstybių patirtimi, nes visur tvyro nežinomybė.

„Dabar, kai yra tokia nestabili globali aplinka, labai svarbu turėti stabilią verslo aplinką ir prognozuojamą mokesčių sistemą, kuri didžiąja dalimi priklauso nuo politikų priimamų sprendimų. Šiuo kritiniu laiku priimti sprendimai nulems mūsų ekonomikos ir viso mūsų gyvenimo kryptį dešimtmečiams. Dabar yra lūžio momentas, kai reikia permąstyti mūsų ekonomikos prioritetines kryptis, kurios kurs Lietuvos ateities ekonomiką. Ilgalaikės pridėtinės vertės kūrimas yra pamatinis kriterijus“, – įsitikinęs V. Janulevičius.