Ir toliau neslopstanti infliacija ne tik kėsinasi į gyventojų kišenes ir santaupas, bet ir kelia tam tikrus iššūkius verslams bei pačiai valstybei. Apie kertines infliacijos priežastis, sprendimus ir ant valdžios atstovų pečių krentančią atsakomybę „EBIT“ konferencijos metu diskutavo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė Gerda Sakalauskaitė bei Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.
I. Genytė Pikčienė diskusiją pradėjo pasakodama, kad pandemija, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės ir, galiausiai, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje – pagrindinės priežastys, šiemet lėmusios sparčią infliaciją Europoje.
„Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje infliacijos spurtu – pagal šį rodiklį esame antroje vietoje. Dviženklė infliacija verčia prisiminti pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, kai paskutinįkart matėme tokį pinigų nuvertėjimą. Natūralu, kad tai verčia ne tik sunerimti šalies gyventojus dėl turimų santaupų, bet ir keisti savo elgseną“, – teigė ekonomistė.
Pasak M. Jurgilo, šiuo metu vidutinė prekių kaina, kurią mes mokame lyginant su praėjusiu mėnesiu, auga labai stipriai. Jo teigimu, tai lemia daugybė veiksnių – pradedant Rusijos pradėtu karu Ukrainoje ir baigiant energetinių išteklių kainų augimu.
Centriniai bankai turėtų užtikrinti, kad mūsų pinigų nuvertėjimo greitis būtų ne didesnis nei 2 proc. per metus – toks yra Europos Sąjungos tikslas. Kol kas to padaryti nepavyksta, tačiau su tuo susiduria visa Europa. Mums trukdo tiek išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, karas, tiek skirtingi fiskaliniai elementai. Apskritai, jau dabar galime sakyti, kad pinigų kaina finansų rinkos dalyviams didės. Norint spręsti šią problemą, vienintelis kelias yra pristabdyti ekonomiką – tai sako ir Europos Centrinis Bankas, ir JAV federalinis rezervų bankas. Su šiais kaštais mums teks susitaikyti“, – kalbėjo Lietuvos banko Valdybos narys.
Neapibrėžtumo kupiną laikotarpį išgyvens ne visi verslai
VIVA generalinio direktoriaus D. Vilčinsko manymu, artimiausi 3–6 mėnesiai bus kupini didžiausio neapibrėžtumo, tačiau jis prognozuoja, kad po pusmečio turėtų tapti aišku, ar galėsime iš naujo pradėti prognozuoti ekonomiką, ar ji pradės klimpti į stagnaciją.
„Kol kas nėra aiškios tendencijos, kad visi verslai susiduria su dideliais iššūkiais. Žinoma, yra kenčiančios bendrovės, kurių didelę kaštų struktūros dalį sudarė energetika, tačiau pastebime ir gerus laikus išgyvenančias kompanijas. Bet kokiu atveju, pastaruosius dvejus metus įmonės buvo pripratusios prie stipraus skatinimo iš valstybės, bendrovės klestėjo. Dabartinė situacija atneša neapibrėžtumą ne tik iš brangstančios energijos pusės – infliacinis spaudimas juntamas visur“, – sakė ekspertas.
Pasak jo, tikėtina, kad dėl aktyvių skatinimo ir palaikymo priemonių trūkumo šį laikotarpį išgyvens ne visos įmonės. O net ir išsilaikę verslai galimai praras didelę dalį to, ką pavyko susikurti per kelerius pastaruosius metus.
„Natūralu, kad karo ar COVID-19 pandemijos pasekmes jaučiančios įmonės žiūri į valstybę ir klausia, kokios pagalbos galime tikėtis. Visgi niekas nekalba apie subsidijas, nebent smulkiausiam verslui. Stambesnės bendrovės nori paskatų investuoti į žalią energetiką. Diskutuodami su Energetikos ministerija girdime apie planus paskatinti įmones tai daryti greičiau. Investicijos į žaliąją energetiką turėtų suteikti stimulą sprendžiant esamas problemas, tačiau kyla klausimas, kaip dalis įmonių susitvarkys su iššūkiais trumpoje perspektyvoje ir ar spės sulaukti šio sprendimo vaisių“, – teigė D. Vilčinskas.
Investicijų neišvengiamai mažės
Pasakodama apie nuotaikas tarp institucinių investuotojų, G. Sakalauskaitė pabrėžė, kad paskutinius kelerius metus privataus rizikos kapitalo rinka operavo apsupta neįtikėtino optimizmo.
„Tačiau čia verta atkreipti dėmesį į du faktorius: globalų kontekstą, taip pat ir aukštą infliaciją, bei pasibaigusius vietinių investuotojų investavimo ciklus. Svarbu yra tai, kad investuotojai tiek lokaliu, tiek globaliu mastu, niekada neveikė tokioje aplinkoje. Ši industrija turėtų atiduoti grąžą instituciniams investuotojams grindžiant tuo, kad jie veikia skatinančioje, oportunistinėje ir pozityvioje aplinkoje. Tačiau dabar teks galvoti, kaip reikės suteikti grąžą jau įvertinus infliacijos kaštus“, – kalbėjo Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė.
Pasak jos, reikia pasiruošti, kad investicijų mažės: „Likusius fondų resursus jų valdytojai stengsis panaudoti esamoms savo įmonėms, jų produktyvumo ir augimo išlaikymui. Taip pat bus ieškoma verslų, kurių pelningumas ir augimas bus labiau pagrįstas faktiniais rodikliais. Rinkoje bus mažiau oportunizmo ir mažiau rizikos.“
Svarbu išlaikyti ilgalaikę strategiją
Galiausiai kalbėdamas apie valdžios atstovų vaidmenį infliacijos kontekste, M. Jurgilas akcentavo, kad politikai neturėtų orientuotis vien tik į trumpalaikes problemas ir jų sprendimą – derėtų siekti, kad konkurencingi išliktume ir ilgalaikėje perspektyvoje.
„Turime užtikrinti, kad negriūtų ilgus metus statyta energetikos strategija, vedanti mus link gero tikslo – pigios elektros kainos ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat svarbu galvoti ir apie pačias priemones. Ar į rinką valstybė kišis tik subsidijomis, ar ir skatinamuoju finansavimu, turinčiu sugrįžtamąją vertę. Be to, galbūt verta žengti žingsnį ir įeiti į kapitalo struktūrą, kad taptume atsparesni tokiems periodams kaip šis“, – sakė ekonomistas.