04 gegužės, 2021

Įmonių obligacijų emisijos – kada ir kodėl verta jas išleisti?

Aktyvi kapitalo rinka kuria naudą valstybei, verslui ir investuotojams, o viena iš galimybių vystyti kapitalo rinką – obligacijų populiarinimas. Apie kapitalo rinkos vystymo ir alternatyvių finansavimo šaltinių svarbą pasakoja Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas ir Pagalbos verslui fondą (PVF) valdančios Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Gebėjimas diversifikuoti verslo finansavimo galimybes ir šaltinius, pritraukti papildomų lėšų investicijoms, veiksmingiau paskirstyti rizikas, skolinimosi sąlygų laisvė ir kontrolė, sustiprinta įmonės reputacija – tokias dar mažai atrastas skolinimosi galimybes verslui gali pasiūlyti likvidi kapitalo rinka. Valstybės mastu aktyvi kapitalo rinka prisideda prie konkurencingų darbo vietų kūrimo, stabilesnės finansų rinkos ir spartesnio ekonomikos augimo.

Nors įmonių obligacijų emisijos atrodytų itin patrauklus skolinimosi būdas ir Lietuvos verslas jau demonstruoja augantį susidomėjimą alternatyviais finansavimosi šaltiniais,  šios finansinės priemonės poliarumas dar tik auga ir kol kas turi didelį neišnaudotą potencialą. Lietuvos obligacijų rinka siekia 22,3 mlrd. Eur, iš kurių net 21 mlrd. Eur yra mūsų valstybės išleistos obligacijos. Iš likusių 1,3 mlrd. Eur net 1.2 mlrd. Eur tenka dviem rinkos dalyviams – „Ignitis grupei“ ir „Maxima grupei“. Likę rinkos dalyviai pasidalina apie 100 mln. Eur, t.y., apie 0,5 % rinkos dalies.

Pasak Lietuvos banko valdybos nario M. Jurgilo, brandi kapitalo rinka ne tik kreipia investicijas į didžiausią pridėtinę vertę kuriančias ekonomikos šakas, bet ir suteikia daugiau stabilumo verslui ištikus ekonomikos krizei ar susidūrus su tokiais beprecedenčiais reiškiniais kaip pandemija.

Valstybės investicijų valdymo agentūros direktorius D. Vilčinskas atkreipia dėmesį, kad stambios ir vidutinės įmonės vis aktyviau domisi galimybėmis pritraukti valstybės finansavimą išleidžiant obligacijų emisiją ir geba įdarbinti pritrauktą kapitalą ilgalaikėms, iki pandemijos pradėtoms arba būtinosioms investicijoms.

Trys kapitalo rinkos privalumai

Kapitalo rinkos išsivystymą apibrėžia kapitalizacijos ir BVP santykis. Šiuo metu Lietuvoje šis rodiklis yra apie 9 proc. – vienas žemiausių rodiklių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Palyginimui – Estijoje šis rodiklis siekia 10 proc., Latvijoje – tik 3 proc. Tokiose šalyse kaip Lenkija, Airija, Portugalija kapitalizacijos ir BVP santykis siekia apie 30-40 proc. – panašus buvo ir Lietuvoje 2005-2007 metais, iki didžiosios ekonomikos krizės. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje ar Danijoje, kapitalizacijos / BVP rodiklis viršija 100 proc. Aktyvi kapitalo rinka yra naudinga tiek valstybei, tiek verslui, tiek investuotojams – čia galima išskirti tris svarbiausias naudas.

Lietuvos banko valdybos nario M.  Jurgilo teigimu, pirmiausia, išsivysčiusi ir aktyvi kapitalo rinka kapitalą natūraliai nukreipia į tas ūkio šakas, kurios duoda didžiausią grąžą investuotojams. Dažniausiai tai yra įvairios inovacijos, biotechnologijos, IT, pramonės – savo ruožtu šios ūkio šakos, turėdamos pakankamai kapitalo, gali sėkmingai plėtotis, įdarbinti žmones ir mokėti konkurencingus atlyginimus.

„Antra, aktyvi kapitalo rinka verslui yra alternatyva bankiniam finansavimui. Paprastai atėjus krizei, bankai prisuka skolinimo kranelius, nes nenori prisiimti papildomos rizikos. Tuo tarpu tinkamai valdoma bendrovė bet kuriuo atveju turės galimybę pritraukti lėšų kapitalo rinkoje. Obligacijų privalumas, lyginant su banko paskola, yra tai, kad išleidus obligacijas visa suma verslą pasiekia iškart, o pasiskolintos lėšos grąžinamos tik laikotarpio pabaigoje, kai projektas, kuriam skolintasi, yra išvystytas.

Galiausiai, trečioji nauda, kurios mes šiuo metu negauname, yra dalyvavimas Europos Centrinio banko (ECB) obligacijų supirkimo programoje. Esant neišvystytai kapitalo rinkai, kaip Lietuvoje, toje programoje dalyvauti pilna apimtimi neįmanoma, nes ji yra paremta būtent obligacijų supirkimu. Paprastai tariant, tai reiškia papildomų lėšų įliejimą į ekonomiką, kurių mes negauname“, – tvirtina M. Jurgilas.

Obligacijų mitai ir realybė

Pagalbos verslui fondą valdančios VIVA agentūros direktorius D. Vilčinskas pastebi, kad kapitalo rinkos pasyvumas lemia ir tai, kad šis skolinimosi būdas yra apipintas mitų. Iš jų bene populiariausias yra tas, kad obligacijas išleidžianti įmonė turi įkeisti savo akcijas.

Pasak D. Vilčinsko, skolinimasis per obligacijų emisijas yra patrauklus tuo, kad akcininkų struktūra išlieka nepakitusi, o pati emisija padeda įmonei diversifikuoti finansavimo šaltinius ir turėti daugiau kontrolės pasirenkant skolinimosi sąlygas ir terminus, taip pat leidžia įmonėms efektyviau valdyti nuosavo ir skolinto kapitalo struktūrą bei atitinkamai planuoti investicijas. Atsakydamas į klausimą, kokiam verslui gali būti aktualu leisti obligacijų emisijas, VIVA vadovas sako, kad ši priemonė gali būti naudinga visoms įmonėms, kurioms reikalingas ilgalaikis finansavimas ir ypatingai tada, kai reikia atlaisvinti piniginius srautus.

„Šiuo metu įmonės susiduria ne tik su išaugusiu apyvartinio kapitalo poreikiu – jos taip pat turi aptarnauti pradėtas, tačiau dėl pandemijos užšaldytas, tačiau brangiai kainuojančias investicijas. Obligacijų emisijos gali būti idealus finansinis instrumentas, kai reikia išgyventi sunkų laikotarpį – COVID-19 pandemijos sukeltus finansinius iššūkius ar artėjantį kitą ekonominę iššūkį – nes reikia mokėti tik skolos aptarnavimą, o taip taupomas finansinis srautas.

Obligacijų emisijos neturi dalinių grąžinimų – termino pabaigoje grąžinama visa suma, todėl įmonei planuojant savo finansinius srautus tai yra labai patogus įrankis, atlaisvinantis pinigų srautus.  Verta paminėti, kad dažnu atveju obligacijos terminui artėjant prie pabaigos yra išleidžiama nauja obligacija ir refinansuojama besibaigianti emisija, taip pratęsiant šį laikotarpį“, – skolinimosi per obligacijas ypatumus komentuoja VIVA vadovas.

Vilčinskas atkreipia dėmesį, kad obligacijų emisijos leidžia įmonėms praplėsti finansavimosi šaltinių įvairovę, susikurti lankstesnes sąlygas, paskirstyti rizikas, taip pat sumažinti priklausomybę nuo ekonomikos ciklų. Taip šalia apčiuopiamos finansinės naudos padidėja įmonės žinomumas rinkoje, stiprinama jos reputacija.

Vienas iš pagrindinių VIVA valdomo Pagalbos verslui fondo tikslų yra kapitalo rinkos skatinimas.

„Mūsų tikslas yra, kad ne mažiau 60 % Fondo portfelio sudarytų investicijos per obligacijas. Taip mūsų komanda supažindina rinkos dalyvius su obligacijomis, jų išleidimo procesu, investavimu ir kitais aspektais, o tai leidžia mums aktyviai ir svariai prisidėti prie kapitalo rinkos vystymo ir šio svarbaus finansinio  instrumento populiarinimo“, – sako D. Vilčinskas.

Grįžti į naujienas