08 kovo, 2021

Ekspertas pataria: kaip pamatuoti verslo rizikas pandemijos akivaizdoje?

Kaip pandemijos kaustomoje kasdienybėje verslui jaustis ramiau ir efektyviau įsivertinti atsiradusias naujas rizikas? Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) valdančios Pagalbos verslui fondą Rizikų valdymo departamento direktorius Rolandas Ročius pataria įmonėms atsigręžti į sisteminį rizikų valdymą, efektyviau planuoti apyvartinio kapitalo valdymą ir ruoštis įvairiems netikėtumams. Ekspertas pataria įsivertinti savo skolinimosi galimybes ir perspektyvas pakitusioje ateities rinkoje – verslo siekis turėtų būti ne tik išgyventi esamą situaciją, bet ir būti sėkmingam ateityje. 

Pasak R. Ročiaus, pandeminė situacija lėmė, kad pastaruoju metu išaugo tikimybė ir anksčiau egzistavusių rizikų, kurios verslui kelia didelių problemų – prognozuoti rinką tapo sudėtingiau, kasdien laukia vis nauji netikėtumai, apie kuriuos nebuvo pagalvota.

Ryškiausi šių dienų rizikų pavyzdžiai – darbuotojų ligos, kurios gali sustabdyti ištisų įmonių darbą. „Galima sukontroliuoti darbuotojus darbo metu, tačiau užtikrinti, ar po jo jie laikosi disciplinos ir nesukelia grėsmės savo sveikatai, yra neįmanoma“, – pastebi pašnekovas.

VIVA atstovo teigimu, pastaruoju metu verslas, ypač gamybos ir prekybos sektoriaus, susiduria ir su dar vienu iššūkiu – net kelis kartus padidėjusiomis transportavimo konteineriais kainomis ar net pačių konteinerių deficitu. Dideli transportavimo kaštai daugelį įmonių verčia iš naujo pergalvoti, ar dabar apsimoka gabentis prekes, pavyzdžiui, iš Kinijos.

Kita ryški šių dienų verslo rizika – žaliavų rinkos ir tiekimo grandinės svyravimai.

„Jau kurį laiką rinkoje yra sutrikęs porolono tiekimas, kuris itin svarbus baldų gamintojams. Technologinėms įmonėms būtinų elektronikos lustų gamybos ir tiekimo sutrikimai reikšmingai koreguoja gamybos procesą ir neleidžia laiku įvykdyti užsakymų. Visa tai nuvilnija ir į kitus sektorius ir parodo, kokių netikėtų problemų gali kilti net tiems, kurie efektyviai dirba ir išmano savo verslą“, – sako R. Ročius.

Reikia sistemingumo ir efektyvumo

Kas verslui padėtų susidoroti su naujais kylančiais iššūkiais? Pašnekovo teigimu, tam itin svarbu sisteminis rizikų valdymas – būtina įsidiegti šį procesą ir jam skirti pakankamai dėmesio.

„Pasauliniai rizikų valdymo standartai egzistuoja jau seniai, o procesai nuolat tobulėja. Kol nesusiduriame su rizikomis, tai gali atrodyti kaip formalumas, kuris neduoda reikšmingos naudos. Tačiau į tai būtina atsižvelgti ir leisti rizikas valdyti patirties turintiems specialistams“, – įsitikinęs R. Ročius.

Jo nuomone, naujoje šviesoje turėtų būti vertinamas ir apyvartinio kapitalo valdymas – į tai derėtų žvelgti sistemiškai. Atsargų valdymą būtina planuoti efektyviai ir jų turėti tiek, kiek reikia, tačiau šiuo išaugusio neapibrėžtumo laikotarpiu rekomenduotina elgtis atsargiau. „Šiuo metu gamybos verslams reikėtų pasirinkti konservatyvesnę atsargų valdymo taktiką, nebijoti sandėlyje turėti daugiau kritinių medžiagų, kad būtų užtikrinta nepertraukiama veikla“, –  tvirtina jis.

Rizikų valdymo eksperto teigimu, taip pat svarbu būti pasiruošus patiems įvairiausiems netikėtumams, pavyzdžiui, ekonominės situacijos nestabilumui. Šiandienos aktualijos liudija – net ir patys stabiliausi dalykai gali bet kurią akimirką pasikeisti.

„Šiuo metu įsivertinti ilgalaikes investicijas gali būti labai sudėtinga. Jų atsiperkamumas labai priklauso nuo naujo ekonomikos etapo. Dabar visiems aktualus klausimas, ar šalia siauros rizikos tam tikriems sektoriams egzistuoja ir platesnė ekonominė krizė. Bendri ekonomikos rezultatai paslepia sektorius, kurie labiausiai kenčia ir yra sustoję. Manau, kad ateityje galime turėti globalesnių ekonomikos problemų, kurios paveiks daugumą sričių“, – sako pašnekovas.

Padeda įsivertinti skolinimosi galimybes

Pasak R. Ročiaus, su finansiniais sunkumais pandemijos metu susiduriantis verslas žvalgosi įvairių galimybių, kaip išgyventi ir užsitikrinti likvidumą. VIVA valdomas Pagalbos verslui fondas neretu atveju gali padėti stambiam ir vidutiniam verslui įsivertinti savo skolinimosi galimybes ir esant poreikiui suteikti paskolą arba investuoti per kitus finansinius instrumentas, dažniausiai per obligacijų išpirkimą.  Pašnekovas pabrėžė, kad priimdami teigiamus investavimo sprendimus, Pagalbos verslui fondas vertina, ar padidėsianti skola netaps nepakeliama įmonei grįžus į įprastinį ritmą.

„Pastebime, kad dauguma įmonių kreipiasi į Pagalbos verslui fondą prašydamos pinigų būtinosioms išlaidoms. Taigi lėšos būtų skirtos ne uždirbti pinigų šiandien, bet išbūti laikotarpį iki normalios rinkos situacijos, leisiančios grįžti prie įprastų pajamų ir pelno. Tačiau įmonės tikslas neturėtų būti vien išgyvenimas, įmonės verslo modelis turi būti tvarus ir gebėti konkuruoti pakitusioje rinkoje ateityje“, – pabrėžia VIVA atstovas.

Jo teigimu, su sunkumais susiduriančios įmonės taip pat turėtų įsivertinti savo galimybes ateityje konkuruoti rinkoje su naujai įsisteigusiais analogiškais verslais, kurie neturės per pandemiją susikaupusios skolų naštos. „Naujiems rinkos žaidėjams bus lengviau konkuruoti kaina ir lankstumu, todėl svarbu įvertinti, kiek lėšų yra verta išleisti išgyvenimui, kad verslas išliktų tvarus ir atsigavimo laikotarpiu“, – sako R. Ročius.