11 gegužės, 2022

Baigiasi Pagalbos verslui fondo investavimo laikotarpis

Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), informuoja, kad birželio 30 d. baigiasi Fondo investavimo periodas. Tai reiškia, kad Fondas ir toliau vykdys visus finansavimo įsipareigojimus, tačiau pasibaigus investavimo periodui negalės sudaryti naujų verslo finansavimo sutarčių.

„Kiekvienas naujos sutarties sudarymas vidutiniškai užtrunka daugiau nei mėnesį, priklausomai nuo sandorio struktūros.  Jei vis dar yra įmonių, kurios patyrė pandemijos poveikį ir sprendžia investicijų tęstinumo ar apyvartinio kapitalo iššūkius, jau dabar laukiame paskutiniųjų paraiškų, kad spėtume laiku ir kokybiškai parengti finansavimo pasiūlymus“, – sakė VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Fondas teikia finansavimą vidutinėms ir stambioms Lietuvos įmonėms, kurios susidūrė su pandemijos iššūkiais ir negali rasti tinkamo finansavimo finansų rinkoje. Fondas skolina įmonėms pinigus išpirkdamas obligacijas arba suteikdamas paskolas. Šiuo metu Fondas yra suteikęs finansavimą 32 skirtingoms įmonėms, kurių bendra vertė yra beveik 193 mln. Eur, o visų jau patvirtintų investavimo sprendimų vertė viršija 216 mln. Eur. Fondo finansavimą įmonės tikslingai gali panaudoti subalansuodamos finansinius srautus, taip pat tęsdamos jau pradėtas arba iki pandemijos suplanuotas verslo investicijas. Šiuo metu vidutinis Fondo sandoris yra apie 5 mln. Eur.

Pirmenybė obligacijoms

Pasak D. Vilčinsko, vienas iš VIVA tikslų yra sudaryti prielaidas kapitalo rinkos skatinimui, todėl beveik 90 proc. Fondo finansavimo įmones pasieka obligacijų forma. „Kapitalo rinka Lietuvoje vis dar tik žengia pirmuosius savo žingsnius. Įmonėms neretai pristinga pasitikėjimo arba žinių skolintis kapitalo rinkoje, todėl vienas iš mūsų tikslų yra supažindinti įmones su tokio finansavimosi privalumais.

Kaip didžiausia vertė įmonėms yra galimybė obligacijų forma  suteiktą finansavimą grąžinti tik termino pabaigoje, visą laikotarpį mokant tik palūkanas. Skolintis išleidžiant obligacijas nėra sudėtingiau nei gauti paskolą, taigi, tikėtina, kad įmonės, atradusios tokį skolinimosi diversifikavimo būdą, ateityje drąsiau sugrįš ir į atvirą kapitalo rinką“, – obligacijų privalumus pabrėžė VIVA vadovas.

Anot jo, daugiau nei du trečdaliai VIVA klientų obligacijas leido pirmą kartą, todėl tikėtina, kad tarp jų tikrai rasis įmonių, kurių skolos vertybiniai bus pasiūlyti ir atviram investuotų ratui.

Tarp klientų – sektorių lyderiai

VIVA valdomo investicijų portfelio įmonių spektras apima daugelį ekonomikos sektorių. Didelę dalį portfelio sudaro apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės. Taip yra todėl, kad pandemijos padarinius šis sektorius pajuto skaudžiausiai ir jam reikėjo sisteminės pagalbos. Taip pat daugiau nei 40 proc. finansavimo buvo skirta gamybos įmonėms, nes čia modernizacijos, skaitmenizacijos, įrangos atnaujinimo  ir inovacijų diegimo tęstinumo iššūkiai yra itin imlūs kapitalui ir gyvybiškai svarbūs, kad būtų išlaikomos įmonių pozicijos tarptautinėse rinkose.

„Per pusantrų metų matėme, kaip keitėsi stambaus ir vidutinio verslo poreikiai finansavimui. Padėjome įmonėms subalansuoti finansinius srautus ir paskatinome verslo augimo potencialą. Fondo klientais tapo sektorių lyderės: „Novaturas“, „SBA grupė“, „VMG grupė“, „Juodeliai“. Taip pat Fondo finansavimas suteikė paspirtį darnaus judėjimo sprendimus teikiančioms įmonėms: „CityBee Solutions“, „Spark“, „Elinta Charge“. Kaip verslo pasitikėjimo ženklą vertiname sugrįžtančius klientus, kurie pakartotinai kreipiasi dėl papildomo finansavimo. Taip pat kai kurioms įmonėms mūsų pateikti finansavimo pasiūlymai atvėrė galimybes skolintis rinkoje, taip paskatinant pačios rinkos vystymąsi“, –  sakė VIVA vadovas D. Vilčinskas.

Triguba finansavimo nauda

Skatinamasis verslo finansavimas sukuria nepertraukiamą vertės ir naudos ciklą: verslui, finansų rinkai ir valstybei.

„Greitai besivystančiam, ambicingam ir sparčiai augančiam Lietuvos verslui neužtenka gauti tik finansavimą. Verslas ieško patikimo finansų partnerio. Iš finansavimą teikiančios valstybės institucijos tikimasi profesionalaus, operatyvaus ir ekspertinio lygiaverčio bendradarbiavimo“, – sakė VIVA vadovas.

Skatinamasis finansavimas atliepia ir valstybės tikslus, kuriant tiek tiesioginę naudą, t. y. generuojant teigiamą, bet ne maksimalią grąžą į valstybės biudžetą, tiek skatinant investicijas, išsaugant ir kuriant darbo vietas bei mokestinę bazę.

„Per pirmuosius pilnus finansavimo teikimo metus įmonėse, kur investavome, dirba virš 13 tūkstančių darbuotojų. Skaičiuojame, kad mūsų investicijos galėjo turėti įtakos bent pusės šių darbo vietų išsaugojimui. Pernai metais VIVA klientai sumokėjo virš 50 mln. Eur mokesčių valstybei, taip pat  buvo sistemiškai sustiprinti labiausiai nukentėjęs ir labiausiai investicijoms imlūs ekonomikos sektoriai“, – teigiamą poveikį ekonomikos potencialo skatinimui vardijo D. Vilčinskas.

Grįžti į naujienas