Sunku būtų pervertinti kvalifikuotų įmonės valdymo organų, lyderių ir darbuotojų indėlį kuriant stiprias organizacijas. Visos vadybos ir įmonių studijos tvirtina, kad efektyvus valdymas skatina kompetentingą bendrovių priežiūrą, skaidrumą, atskaitomybę. Efektyviai veikiančios valstybės valdomos įmonės gali ne tik pasiekti geresnius finansinius rezultatus, bet ir stiprinti šalies ekonomiką bei kurti tvarią ilgalaikę naudą visuomenei. Apie įmonių gerosios valdysenos praktikų diegimą valstybės valdomose įmonėse pasakoja nevyriausybinės organizacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) prezidentas Rytis Ambrazevičius ir ką tik prie organizacijos prisijungusios „Valstybės investicijų valdymo agentūros“, valdančios „Pagalbos verslui fondą“, direktorius Dainius Vilčinskas.
Valstybė kaip partneris verslui
VIVA generalinis direktorius D. Vilčinskas sako, kad vienas esminių VIVA siekių yra tapti patikimu stambaus ir vidutinio verslo finansiniu partneriu ir suteikti jiems trūkstamą savalaikę finansinę pagalbą skolinant ar investuojant. „VIVA veiklos modelis yra tikrai naujos kartos valstybės finansinės pagalbos instrumentas. Daugiapakopė valdymo struktūra užtikrina VIVA veiklos ir sprendimų skaidrumą, aiškią tikslų kaskadavimo sistemą, veiklos rezultatų matavimą ir efektyvią komunikaciją tarp įmonės valdymo organų. Prisijungdami prie BICG, mes galėsime gerąja valdymo praktika pasidalinti su kitomis įmonėmis, taip pat susipažinti su naujomis valdymo rekomendacijomis ir nuolat investuoti į mūsų organizacijos lyderių ir darbuotojų kompetencijų augimą“, – sako VIVA generalinis direktorius D. Vilčinskas.
Pasak jo, VIVA ir jos valdomo Pagalbos verslui fondo valdymo organuose: Valdyboje, Stebėtojų taryboje ir Patariamajame komitete dirba išskirtai daug nepriklausomų investavimo, bankinio sektoriaus, verslo valdymo, strateginių ir rizikų valdymo sričių specialistų. „Moderniai veikiančios valstybės valdomos įmonės siekia nuolat stiprinti strateginį mąstymą, gerinti veiklos ir valdymo praktiką, diegti į rezultatus orientuotą valdymą. Manau, kad nepriklausomų verslo ir viešo sektoriaus atstovų įtraukimas į valstybės valdomų įmonių valdymą yra itin svarbu, siekiant šių tikslų“, – sako D. Vilčinskas. Šiuolaikinės valstybės valdomos įmonės gali būti patrauklus darbdavys tik tuo atveju, jei ten dirba motyvuoti srities ekspertai, o pati įmonė valdoma efektyviai, yra orientuota į visuomenės poreikius, lanksti darbuotojų ir klientų atžvilgiu.
Taip pat pašnekovas pabrėžė, kad stiprūs, daugiausia iš nepriklausomų profesionalų sudaryti, valdymo organai ir geroji valdysenos praktika leidžia suprasti ir atliepti dinamiškus, unikalius ir greitiems sprendimams reiklius verslo poreikius, taip pat prisidėti prie ilgalaikės vertės visuomenei kūrimo. „Norėdami būti partneriu verslui, visų pirma, turime užsitikrinti, kad įmonėje sutelktos kompetencijos gali šią partnerystę profesionaliai atliepti. VIVA organizacijoje profesinėmis žiniomis auga ne tik darbuotojai, bet ir valdymo organuose dirbantys nepriklausomi ekspertai – tai leidžia mums nuo pat pradžių kurti stiprius pamatus turinčią įmonę, kurios valdymo struktūra gali atliepti ne tik valstybės, bet ir verslo poreikius“, – VIVA patirtimi dalinosi įmonės vadovas D. Vilčinskas.
Efektyvi valdysena šalių pažangai
„Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) yra nevyriausybinė organizacija, skatinanti gerinti verslo aplinką. Tai apima viešajame ir privačiame sektoriuje veikiančių įmonių valdymo, teisėkūros proceso stebėseną, problemų apibrėžimą bei rekomendacijas. Gerosios valdysenos principai skatina kompetentingą įmonių valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę, o tai atitinkamai didina bendrovių veiklos efektyvumą, skatina pasitikėjimą, užtikrina geresnius finansinius rezultatus, padeda pritraukti geriausius darbuotojus ir kurti tvarią, ilgalaikę naudą įmonei ir visuomenei.
„Džiaugiuosi, kad VIVA pasekė kitų stiprių valstybės valdomų įmonių pavydžiu ir prisijungė prie BICG bendruomenės. BICG dalijasi gerosios valdysenos žiniomis, tačiau, be abejo, jų siekti ir atitinkamai jas įgyvendinti turi pati įmonė. Šio proceso metu esminis – kolegialių organų vaidmuo, nes būtent valdyba ir/ar stebėtojų taryba suteikia toną visiems bendrovės valdymo procesams, organizacinei kultūrai. Kolegialaus organo pareiga – užtikrinti, kad bendrovė būtų valdoma atsakingai, skaidriai ir efektyviai. Tuomet natūraliai įmonėje įsivyrauja geriausios valdysenos praktikos su jų teikiama nauda“, – sakė BICG prezidentas Rytis Ambrazevičius.
Pasak organizacijos vadovo, dar prieš dešimtmetį būtent BICG ėmėsi raginti į kolegialius Lietuvos valstybės valdomų įmonių organus įtraukti nepriklausomus narius, nes jie ne tik atneša bendrovėms daug papildomos kompetencijos, bet ir padeda depolitizuoti įmonių valdymą. „Ši idėja buvo išgirsta, tačiau įgyvendinta pamažu, kartais ir bandant žengti porą žingsnių atgal, tad visus tuos metus, taip pat ir šiomis dienomis, tęsiame darbą šia tema“, – nepriklausomų ekspertų naudą pabrėžė NVO atstovas. R. Ambrazevčius taip pat atkreipė dėmesį, kad reikšmingą vietą šiame darbe užima ir bendradarbiavimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva tapo prieš kelerius metus, bei jos rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena.
„Džiaugiuosi matydamas, kad valstybės valdomos įmonės, kurios pirmosios pasikvietė nepriklausomus kolegialių organų narius ir ėmėsi įgyvendinti kitas gerosios valdysenos praktikas, kaip pavyzdžiui „Klaipėdos nafta“ ar „Ignitis Grupė“, iki šiol laikomos geraisiais pavyzdžiais kitiems. Tikiu, kad stiprios valstybės valdomos įmonės sukurs ne tik tvaraus bendradarbiavimo su verslu aplinką, bet ir iš esmės keis viešojo valdymo kultūrą, nuostatas ir vertybes“, – pokalbį apibendrino BICG vadovas R. Ambrazevičius.