24 vasario, 2021

Aktyvesnė kapitalo rinka – naujos galimybės verslui

Daugelis ekonomistų ir verslo atstovų sutiktų – šiandieninė Lietuvos kapitalo rinka dar turi potencialo vystytis ir aktyvėti. Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) Investicijų valdymo departamento direktorius Artūras Vilkas įsitikinęs, kad užtektų 5 metų sistemingo darbo, kad situacija rinkoje pastebimai pakryptų į gera.

Pagalbos verslui fondą (PVF) valdančios agentūros atstovas įsitikinęs, kad kapitalo rinką galima skatinti švietimu – verslą supažindinant su obligacijomis, šio finansinio instrumento privalumais ir trūkumais.

Kokia, jūsų akimis, yra šiandieninė Lietuvos kapitalo rinka?  

Lietuvos kapitalo rinką vertinu lyg ji būtų pradinėje stadijoje – jei lygintumėme su žmogaus gyvenimu, tai būtų labai ankstyva vaikystė. Lietuvos kapitalo rinka žengia tik pirmuosius žingsnius mūsų šalyje, tačiau tikimės, kad ši rinka ateityje tik augs.

Kokios priežastys lemia, kad kapitalo rinka šalyje kol kas yra neišsivysčiusi?

Deja, tenka pripažinti, kad tam didžiausios įtakos turi finansinio raštingumo trūkumas. Pats tuo netikėjau, kol nepradėjau tiesiogiai bendrauti su potencialiais klientais obligacijų tema. Susilaukdavau tokių klausimų, kaip, kiek procentų įmonės akcijų reikės perleisti už paprastąsias obligacijas ar kaip reikės daryti IPO (angl. Initial public offering – pirminis viešas siūlymas) ir kitų užklausų, iš kurių tapo aišku, kad šio produkto žinomumas yra geras tarp finansų srities profesionalų, bet nėra bendro suvokimo rinkoje, kas tai yra, kokios standartinės sąlygos ir pan.

Noriu priminti, kad obligacija yra skolos vertybinis popierius (ne nuosavybės), kurį išleidžia lėšas siekiantis pritraukti subjektas (valstybė ar įmonė), o investuotojas jas išperka – investuoja. Tokiu būdu lėšos patenka į valstybės biudžetą ar įmonę, o investuotojas iš anksto žinomomis sąlygomis gauna palūkanas, o termino pabaigoje – ir visą investuotą sumą. 

Kas galėtų ryškiausiai pailiustruoti dabartinį Lietuvos kapitalo rinkos pasyvumą?

Manau, pažvelgę į skaičius atsakymą rasime greitai. Galime matuoti daugeliu rodiklių, bet rezultatas bus panašus – kitų šalių praktika rodo smarkiai didesnę kapitalo rinkos brandą. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad pagal Europos obligacijų rinkos duomenis, Lietuvos obligacijų rinka siekia 22,3 mlrd. Eur, iš kurių net 21 mlrd. Eur yra mūsų valstybės išleistos obligacijos, o iš likusių 1,3 mlrd. Eur net 1,2 mlrd. tenka dviem rinkos žaidėjams – „Ignitis“ grupei ir „Maxima“ grupei. Likusiems lieka vos 100 mln. Eur, kas sudaro  apie 0,5% rinkos – todėl nereikia būti ekspertu, jog pasakytum, kad rinka dar turi potencialo, o verslas ateityje tikėtina bus labiau linkęs naudoti šias finansines priemones. 

Kokia kitų šalių praktika šiuo klausimu?

Deja tenka pripažinti, kad smarkiai atsiliekame ne tik nuo Vakarų Europos ar Skandinavijos, bet ir nuo kaimyninių šalių. Lietuvoje valstybinės obligacijos sudaro net 94% visų šalies subjektų išleistų obligacijų sumos, kai tuo tarpu kaimyninės Estijos rodiklis siekia 43%, Švedijos – 33% o Didžiosios Britanijos – 56%. Galime matuoti ir visų valstybės subjektų išleistų obligacijų santykį su šalies BVP – Lietuvos rodiklis siekia vos 50%, kai Britanijos siekia 185%, Švedijos – net 354%. Šie skaičiai rodo, kad tiek valstybės įmonių, tiek finansinio, tiek privataus sektoriaus įmonės užsienyje obligacijų rinkoje yra daug aktyvesnės.

Kokiomis priemonėmis kapitalo rinka gali būti skatinama?

Visų pirma – švietimu. Labai džiaugiuosi, kad VIVA valdomo Fondo vienas iš pagrindinių tikslų  yra kapitalo rinkos skatinimas. Tai reiškia, kad mūsų tikslas yra jog ne mažiau 60% Fondo portfelio sudarytų investicijos per obligacijas. Taip mūsų komanda supažindina rinkos dalyvius su obligacijomis, jų išleidimo procesu, investavimu ir kt., o tai leidžia didinti žinomumą šioje rinkoje. Taipogi reikia nepamiršti ir mūsų šalies bankų bei finansinių tarpininkų, kurie atlieka panašią funkciją rinkoje – konsultuoja įmones visais obligacijų išleidimo klausimais. Manau, kad po penkerių metų situacija rinkoje bus daug geresnė.

Gal galite pakomentuoti, kam yra tinkamiausias investavimas per obligacijas? Kokie jo privalumai?

Tai labai patogus instrumentas, leidžiantis diversifikuoti savo skolų portfelį. Keli esminiai privalumai – standartiniu atveju tai yra ilgalaikis finansavimo instrumentas (trukmė – daugiau nei metai), bei tai, kad obligacija neturi dalinių grąžinimų, o grąžinama visa termino pabaigoje, savo finansus planuojančiai įmonei yra labai patogus įrankis, atlaisvinantis pinigų srautus. Tai bene idealus finansinis instrumentas, jei reikia išgyventi sunkų laikotarpį – COVID-19 sukeltus finansinius iššūkius ar artėjantį kitą ekonominį sunkmetį, nes reikia mokėti tik skolos aptarnavimą, taip taupomas finansinis srautas. Verta paminėti, kad dažnu atveju obligacijos terminui artėjant prie pabaigos yra išleidžiama nauja obligacija ir refinansuojama besibaigianti, taip pratęsiant šį laikotarpį. 

O kokius išskirtumėte obligacijų trūkumus?

Šis finansinis instrumentas gali būti kiek brangesnis nei standartinis bankinis finansavimas. Nesiūlyčiau tvaraus finansų valdymo tikslais savo skolų portfelį turėti vien obligacijų pavidalu, nes kyla rizika, kad refinansuoti ar grąžinti jos nepavyks, tokiu atveju įmonė susidurtų su didelėmis mokumo problemomis. Kiekvienai įmonei patarčiau pasvarstyti galimybes skolintis obligacijų forma ir taip diversifikuoti savo portfelį su bankinėmis paskolomis.

Ar dabar geras laikas įmonėms galvoti apie obligacijų emisiją?

Mano nuomone, momentas yra labai palankus. Mūsų šalis nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos daug mažiau, nei buvo tikėtasi metų viduryje per pirmąjį karantiną, todėl didelės panikos rinkoje tikrai nėra. Valstybės pagalba ir sustabdyti investiciniai projektai ar konservatyvesnė įmonių politika lėmė, kad per 2020 metus įmonių indėliai išaugo per 2 mlrd. Eur, gyventojų – per 1 mlrd. Eur. Vadinasi, potencialių investuotojų rinkoje yra. Vis dėlto susidarė situacija, kad per 2020 metus dėl konservatyvesnės politikos bankinis finansavimas susitraukė net ~14 proc., o alternatyvų ūkio subjektams skolintis nėra daug. Džiaugiamės naujais specialiais bankais ar tarpusavio skolinimo platformomis, bet jos dar nėra tokio dydžio, kad galėtų iš esmės pakeisti padėtį rinkoje. Todėl obligacijos būtų labai tinkama alternatyva, o metas tam yra palankus.

Pats PVF paskelbė iš „Novaturo“ išpirksiantis 10 mln. vertės obligacijų – tai vienas iš teigiamų pavyzdžių obligacijų rinkos skatinimui?

Manau, tai puikus pavyzdys, kaip dar vienas gerai žinomas rinkos žaidėjas nusprendė diversifikuoti savo skolų portfelį obligacijų forma. Mes tikimės, kad tai bus geras pavyzdys, paskatinsiantis kitus rinkos dalyvius pagalvoti apie tokį žingsnį. VIVA per PVF ne tik investavo į verslą per obligacijas, bet ir turi teisę tas obligacijas ateityje perleisti kitiems investuotojams. Ši galimybė UAB „Novaturas“ atveju, kaip ir kitų fondo planuojamų investicijų atveju, gali tapti svarbiu žingsniu ateityje tiek pačiai VIVA, tiek investuotojams skatinant kapitalo rinką Lietuvoje.